Kompiuterinių virusų prevencija

Tikriausiai kiekvienam kompiuteriu dirbančiam žmogui teko atsidurti kompiuterinių virusų pinklėse. Net tie, kuriems pavyko šio nemalonaus dalyko išvengti, supranta, kad tai gali sukelti labai daug problemų, dėl virusų galite prarasti vertingą kompiuterio kietajame diske laikomą informaciją ir prarasti informacijos atstatymui reikalingą laiką. Taigi, visada verčiau būti pasiruošusiam: pasirūpinti kompiuterio apsaugai reikalingomis programomis ir atnaujinimais ar užbėgti už akių kitų to paties kompiuterio vartotojų neatidumui.  

Antivirusinė programa

Pirmas ir ko gero svarbiausias dalykas norint išvengti kompiuterio užsikrėtimo virusais ir svarbių duomenų praradimo yra antivirusinės programos įdiegimas. Šiandien yra sukurtos apsaugos priemonės visoms operacinėms sistemos: tiek labiausiai virusų puolamoms Windows sistemoms, tiek Linux, tiek Apple gaminamai OS X, tiek mobiliesiems gaminiams: išmaniesiems telefonams ir planešetiniams kompiuteriams. Net nemokama antivirusinė programa padės jūsų įrenginiui tapti daug saugesniu.

Operacinės sistemos atnaujinimai

Esminė kompiuterio vartotojų klaida – išjungti kompiuterio operacinės sistemos atnaujinimus. Dalis vartotojų tai daro dėl gandų apie pataisymus, dėl kurių sustreikuoja kompiuterio programų veikimas. Kita dalis, tai piratautojai, kuriems operacinės sistemos atnaujinimai žada priminti, kad kažkas negerai su jų įvestu serijiniu kodu. Tiesa, verčiau įsigyti legalią programinę įrangą: tiek operacines sistemas, tiek anti virusines sistemas, kurios garantuos, kad jūsų kompiuteris ir visi duomenys bus saugūs.

Interneto naršyklės atnaujinimai

Paprastai dėl skubėjimo naršydami internete vartojai stengiasi ignoruoti pranešimus apie naršyklės ar jos priedų atnaujinimus. Paprastai iššokus bet kokiems atnaujinimams žmonės spaudžia „atšaukti“ ir stengiasi, kuo greičiau pasiekti jiems reikalingą interneto adresą. Tiesa, tai gali būti pakankamai pavojingą. Net nepaisant to, kad jūsų kompiuteryje yra įdiegta patikima antivirusinė programa ir, kad visi operacinės sistemos atnaujinimai taip pat yra vietoje, dėl saugumo spragos interneto naršyklėje į jūsų kompiuterį gali prasmukti virusai. Taigi, verčiau įdėmiai perskaitykite, ką siūlo iššokantys prieš nosį atnaujinimo langai.

Žmonių neatidumas

Jei kompiuteriu naudojatės ne jūs vienas, pakalbėkite su kitais vartotojais apie kompiuterio programų higieną. Tai atnaujinimų instaliavimas, nepatikimų programų ir tinklapių vengimas bei atsakingas elgesys su savo slaptažodžiais bei asmeniniais duomenimis.

Pasidalink slaptažodžiu - “paspamink” draugus

Saugumo ekspertai mums vis primena, kad nedalintume savo slaptažodžių. Panašu, kad tai negalioja socialiniams tinklalapiams, pavyzdžiui, “Facebook” - jie drąsiai prašo mūsų slaptažodžių, ir net ne prisijungimų prie “Facebook” profilio, o asmeninio el. pašto vardo ir slaptažodžio. Ir mes… juos duodame.
Turbūt visi tinklalapyje “Facebook” esate matę tokį langelį, kuriame siūloma surasti jūsų draugus, tereikia įvesti savo el.pašto slaptažodį. Tai reiškia, kad “Facebook” ne tik suras jūsų draugus, kažkodėl pasiklydusius jūsų el.pašto kontaktų sąraše, bet ir gaus prisijungimus prie jūsų e-mailo.


Tokios lentelės apačioje dažniausiai rašoma, kad “Facebook” nekaupia jūsų slaptažodžių, tačiau nutylima, ar tinklalapis netikrins jūsų el.pašto, ar neduos jūsų prisijungimo duomenų tretiesiems asmenims. Tik paspaudus “Learn More” rasite parašytą, jog “Facebook” ruošiasi šį tą nuveikti su jūsų duomenimis.


Taip, tinklalapis ne tik žinos, ką jums pasiūlyti, bet ir teiks pasiūlymus jūsų draugams - nesvarbu, kad jie to nesitiki. Ką gi, jie juk jūsų draugai, vadinasi, gali būti ir “Facebook” draugais. Nebent paspaudę langelyje pateiktą nuorodą, pasirinksite pašalinti importuotus kontaktus, ir taip liksite be naujų draugų, tačiau apsaugosite visus savo el.pašto kontaktus.


Šitaip negražiai elgiasi ne tik “Facebook” - kitas socialinis tinklalapis “MySpace” net neslepia, kad siunčia brukalus (angl. spam) jūsų draugams. Tiesa, tame pačiame langelyje “MySpace” išsižada savo nedorų poelgių:


“MySpace” tiesiog pažymi, kad jie jūsų kontaktams siunčia tik priminimus ir reklamines žinutes. Ei, nepageidaujamos reklamos ir yra “spam’as”! Tad labai keistai atrodo “MySpace” pažadas nesiųsti jokių brukalų jūsų draugams.
Darome išvadą, kad patikėti savo slaptažodį socialiniams tinklalapiams, nėra pati geriausia mintis, nes niekada negali žinoti, kuo visa tai baigsis. Ir visada reikėtų apsidrausti, niekada negali žinoti, kokią “dovaną” gausite į savo pašto dėžutę su brukalu. Nemokama antivirusinė programa galėtų būti vienas iš sprendimų.
Saugaus Jums artėjančio savaitgalio!
Šaltinis: nod.lt

Virusų biologinė įvairovė

Kai šitaip karšta, sunku sugalvoti, ką Jums papasakoti: atrodo, kad visas virtualus pasaulis sulėtėjo ir nieko įdomaus nevyksta - negauname pranešimų nei apie naujus virusus, nei apie hakerių išpuolius. Visi atostogauja?
Ką gi, tingiai atsilošiame kėdėje ir pasikalbame apie virusus. Jei nežinote, šiemet yra tarptautiniai biologinės įvairovės metai, tad pats laikas pakalbėti apie įvairius mūsų virtualaus gyvenimo parazitus: Trojos arklius, kirminus ir kitus niekadėjus.
Trojos arklys
Kaip ir mitologinis Trojos arklys, taip ir šis kenkėjas apsimeta naudinga programa, nors iš tiesų kelia grėsmę jūsų kompiuterio ir duomenų saugumui. Trojos arklių pasitaiko programinėje įrangoje, elektroniniuose laiškuose. Ką jie daro? Gana dažnai perleidžia kompiuterio kontrolę nepageidaujamiems asmenimis - hakeriams - kurie naudojasi jūsų duomenimis, vagia informaciją ir keičia sistemos parametrus. Nors gana dažnai Trojos arkliai nespėja daug prikiaulinti - juos greitai pagauna kompiuterį sauganti antivirusinė programa.
Kirminai
Jei įsivaizduojate pūkuotą mielą kirminuką, klystate. Šis kirminas patekęs į sistemą savarankiškai “šliaužia” visur, kur nori, ir užvaldo kompiuterio funkcijas. Didžiausia blogybė, kad kirminai greitai dauginasi ir gali išsiuntinėti savo kopijas visiems jūsų elektroninio pašto kontaktams. Jie tiesiog užkemša kompiuterio atmintį arba tinklo ryšį ir viskas veikia laaaaabai lėtai.
Galinių durų virusas (angl. Backdoor)
Šie virusai, tarsi įsilaužę pro galines duris, sumažina operacinės sistemos saugumą ir suteikia įsilaužėliams galimybę valdyti kompiuterį. Vartotojui nežinant, įsilaužėliai renka visus duomenis ir slaptažodžius, gali siuntinėti reklaminius laiškus iš užkrėsto kompiuterio.
Galinių durų Trojos arkliai
Dar pasitaiko galinių durų virusų-Trojos arklių. Jie, įsilaužę į kompiuterį, krečia įvairias niekšybes: naikina kompiuterio duomenis, keičia slaptažodžius, paslepia jūsų duomenis nuo jūsų pačių, ištrina sistemos failus.



Šnipinėjimo programa
Kaip kokie kurmiai šnipinėjimo programos rausiasi jūsų “darže” - kompiuteryje - ir nusižiūri visą svarbią informaciją: klaviatūros klavišų paspaudimus, slaptažodžius, elektroninės bankininkystės informaciją ir t.t. Ne tokie drąsūs šnipeliai keičia naršyklės nustatymus, primėto iššokančių reklamų jums nesinaudojant internetu, įterpia nežinia kam skirtas įrankių juostas ir lėtina visą operacinės sistemos darbą.
Reklaminiai virusai (angl. Adware)
Iš šono pažiūrėti nekaltos, tarsi drugeliai, iššokančios reklamos gali pridaryti rūpesčių. Jos ne tik primėto erotinių reklamų, kai internete rodote išleistuvių nuotraukas savo močiutei, bet ir prideda naršyklės juostoje papildomų mygtukų (pav., BUY), pakeičia pradinį naršyklės puslapį ir įkyriai siūlo naudotis tam tikromis interneto parduotuvėmis - pavyzdžiui, jums įvedus eset.com, patenkate į buyantivirus.com
Šakninis virusas (angl. Rootkit)
Šis padaras pasislepia kietojo disko paleisties sektoriuje (angl. boot sector), tad jį sunkiai pastebi antivirusinės programos. Šakninis virusas dažniausiai užmaskuoja kitas programas, kurios renka svarbią informaciją kompiuteryje. Negana to, šakninis virusas puikiai maskuoja savo ir kitų virusų egzistavimą kompiuteryje.
Mygtukų stebėtojas (angl. Keylogger)
Kaip kokia naminė pelė mygtukų stebėtojas mato viską. Ypač tokios “pelės” mėgsta įsikurti užkrėstose interneto svetainėse ir elektroniniuose laiškuose. Mygtukų stebėtojas kopijuoja viską, ką renkate klaviatūra - nuo meilės laiškų iki slaptažodžių. Surinkęs nemažas informacijos atsargas, jas nusiunčia viruso kūrėjui, o šis išdarinėja ką nori.
Virusas apgavikas (angl. Hoax)
Šitą virusą dar galima pavadinti niežų sindromu - kai kas nors pasakoja apie šią ligą, jautresniam klausytojui pačiam pradeda viską niežėti. Virusai apgavikai - tai tie patys elektroniniai laiškai, įspėjantys apie virusus, raginantys neatidaryti tam tikrų laiškų ar prisegtukų. Žmogus, gavęs tokį laišką, jį pasiunčia visiems savo draugams, tarsi darydamas paslaugą, nors iš tikrųjų tik sėja nereikalingą paniką. Kaip supratote, šis virusas apgavikas nekelia jokios grėsmės jūsų kompiuteriui - jis plinta tik tarp pačių interneto vartotojų ir yra naujas socialinis reiškinys. Užtat mes ir nesiunčiame laiškų apie naujus virusus, rašome apie juos čia :)


Kai į mūsų kompiuterius kesinasi tokia biologinė įvairovė virusų, neprošal būtų pasidomėti, kokios yra nemokamos antivirusinės programos parsisiųsti.
Šaltinis: nod.lt

Sėdžiu tualete, viską matau

Kažkada Telebimbam vaikai dainavo, kad labai geras daiktas yra televizorius: “Vos tiktai nubudus / Aš galiu išvysti jus / Pasaulio vaikai, / Pasaulio vaikai”. Dabar televizoriaus nereikia - viską matau ir be jo. Užtenka socialinio tinklalapio “Facebook”, kad žinotum VISKĄ.
Mes dabar greitai sužinome, kas ką veikia, ką mėgsta ir ko nekenčia. Su kuo draugauja, kieno vakarėlyje buvo. “Facebook” skundžiamės sunkiu darbu, nespėjamomis atlikti užduotimis. Čia pat giriamės naujais pirkiniais, įspūdžiais. Viskas atvira, vieša. Prieinama.
Pastebėjote, atsirado nauja mada pranešti visiems, kur esi šią akimirką? “Justas just checked-in Darbas”, “Mari is at Kavinė”, o “Paulius is at Namai”. Visi gudrumai - šie žmonės naudoja funkciją “Facebook Places” arba “Foursquare”. Kam to reikia? Hmm… geras klausimas.
Visų pirma tai yra žaidimas. Heh, tikriausiai viskas, kas vyksta socialiniuose tinklalapiuose, turėtų būti žaidimas - bet ten tiek daug realybės… Galvoju, kad žmonės priešinasi viskam, kas pažeidžia jų asmeninę erdvę - niekas nenori, kad kažkas klausytųsi jo pokalbių, tikrintų jo el.paštą ar matytų viską, ką jis veikia prie kompiuterio. Bet kai kuriuos dalykus - kaip “Facebook Places” - naudojame patys, ir… esame visiems matomi. Visi žino, kur aš dabar: gal vėluoju į darbą, gal dalyvauju verlo pietuose kokiame nors restorane ar… darbo metu užsukau į namus pasiimti telefono kroviklio.
Kaip ant delno. Kaip per televizorių. Ir svarbiausia - savo noru. Ne, ne, nieko nesakau - žaiskite :) Bet pagalvokite, ar tikrai norite būti matomi tiems keliems šimtams, o neretai tūkstančiams, žmonių, kuriuos jūs vadinate draugais.
Žaiskite atsargiai :) Ir nepamirškite prieš žaisdami pasirūpinti nemokama antivirusine programa.


Šaltinis: nod.lt