ESET pristatė penktosios kartos antivirusinės įrangos sistemas „ESET NOD32 Antivirus 5” ir „ESET Smart Security 5”

Pasaulinė saugumo sprendimų kūrėja ESET pristatė naują, penktos kartos antivirusinę programą „ESET NOD32 Antivirus 5“ ir saugumo priemonių paketą „ESET Smart Security 5“. Namų vartotojai Lietuvoje jau gali išmėginti pažangiomis grėsmių sekimo technologijomis ir apsaugos savybėmis išsiskiriančias ESET antivirusines programas, kurios pirmą kartą išleistos lietuvių kalba.

„Testines penktosios kartos sistemų versijas jau išbandė daugiau nei keturi milijonai vartotojų visame pasaulyje. Dabar, po nuodugnių bandymų, ESET oficialiai pristato „ESET NOD32 Antivirus 5“ ir „ESET Smart Security 5“ versijas, kurios užtikrins visapusišką, dar kokybiškesnę apsaugą nuo visų tipų kenkėjiškų programų, virusų ir kibernetinių grėsmių nei kada nors anksčiau“, - sakė Tomas Parnarauskas, ESET saugumo sprendimams Lietuvoje atstovaujančios bendrovės „NOD Baltic“ vadovas.

„ESET Smart Security 5“ ir „ESET NOD32 Antivirus 5“ antivirusinės programos siūlo naujas patobulintas savybes. Pagrindinės jų - apsaugos nuo grėsmių technologija „ESET Live Grid“, išorinių laikmenų kontrolės funkcija, tėvų kontrolės funkcija (tik „ESET Smart Security 5“), įsibrovimų prevencijos sistema (HIPS) ir žaidimams skirtas režimas.

ESET atnaujino grėsmių stebėjimo sistemą „ThreatSense.Net“, kuri penktosios kartos versijoje vadinama „ESET Live Grid“. Ši sistema sparčiau skenuos duomenis sudarydama „saugių“ duomenų bazę. O unikali debesų technologija „ESET Cloud-Powered Reputation“ leis preciziškai ir greitai nustatyti užkrėstus bei kenkėjų nepažeistus duomenis.

Pastarųjų mėnesių ESET virusų ir kenkėjiškų programų statistika atskleidžia, jog grėsmės sparčiausiai plinta per išorines laikmenas, kaip, pavyzdžiui, USB atmintines ar kompaktinius diskus. Penktojoje ESET saugumo sprendimų versijoje atnaujinta išorinių laikmenų kontrolės funkcija automatiškai nuskenuos išorinių laikmenų turinį, taip pat blokuos ar leis prijungti laikmenas, atsižvelgdama į jų parametrus - tipą, gamintoją, dydį bei paskirtį – ar duomenis galima tik nuskaityti ar nuskaityti ir įrašyti į kompiuterį. Be to, šios funkcijos parametrus galima pritaikyti kiekvienam vartotojui ar vartotojų grupei atskirai.

Naujosios ESET saugumo sprendimų versijos suteiks vartotojams patogesnę, aiškia ir lengvai valdomą grafinę vartotojo sąsają lietuvių kalba. Penktoji „ESET Smart Security 5“ versija pasiūlys tėvų kontrolės funkciją, kuri leis blokuoti potencialiai kenksmingas interneto svetaines, tai pat sustiprintą apsaugą nuo brukalo. O kompiuterinių žaidimų mėgėjai neliks abejingi specialiam žaidimų režimui, kuris netrikdys žaidimo metu, apsaugos nuo erzinančių iššokančių langų, taupys sistemos resursus ir taip pagerins žaidimo galimybes.

Pažangi įsibrovimo prevencijos programa (HIPS) užkirs kelią mėginimams įsilaužti į kompiuterį, leis pažengusiems vartotojams stebėti sistemoje ar atskiroje jos dalyje vykstančius procesus, nustatyti prevenciją programoms ar dokumentams.

Daugiau informacijos apie „ESET Smart Security 5“ ir „ESET NOD32 Antivirus 5“ savybes rasite adresais: http://www.eset.com/home/products/smart-security/ ir http://www.eset.com/home/products/antivirus/

Apie „NOD Baltic“

Pažangius programinės įrangos sprendimus pristatanti bendrovė „NOD Baltic“ (www.nodbaltic.lt) turi išskirtines pasaulinės kompiuterinio saugumo priemonių kūrėjos ESET atstovavimo teises Lietuvoje bei šalyje siūlo antivirusinę programinę įrangą „ESET NOD32 Antivirus” ir „ESET Smart Security“. Lietuvoje ESET saugumo sprendimus naudoja Ignalinos atominė elektrinė, LR kultūros ministerija, televizijos kanalas LNK, Kauno technologijos universitetas ir daugelis kitų kompanijų.

 

Bendrovė pristato ir pirmaujančios teksto atpažinimo sprendimų kūrėjos „ABBYY“ produktus, papildomas apsaugos priemones ir modernius programinius įrankius patogesniam kasdieniam darbui. „NOD Baltic“ taip pat yra vienintelis autorizuotas „Google Apps“ virtualaus biuro sprendimo atstovas Lietuvoje.

 

Apie ESET

ESET sukurtos antivirusinės įrangos sistemos „ESET NOD32 Antivirus” ir „ESET Smart Security“, pelniusios daug apdovanojimų, saugo nuo žinomų ir nežinomų kompiuterinių virusų, šnipinėjančių bei kitų kenksmingų programų realiuoju laiku. ESET buvo įtraukta į „Deloitte“ sudaromą 500 sparčiausiai augančių įmonių sąrašą bei yra pirmoji bendrovė, gavusi daugiausia, net 69 „Virus Bulletin“ apdovanojimus. ESET būstinė įsikūrusi Bratislavoje (Slovakija), kompanija turi filialus San Diege (JAV), Prahoje (Čekija), Buenos Airėse (Argentina). Jos atstovai veikia daugiau negu 180-yje šalių. Daugiau informacijos www.eset.com.

Programišiai nusitaikė į interneto žaidėjus

Greta populiariausių veiklų internete – naršymo ir bendravimo, vis tvirtesnes pozicijas užima interaktyvūs („on-line“) žaidimai, kurie savo tobulėjančiu vizualiniu panašumu į realybę tampa vis patrauklesni jų vartotojams. Tapę mokami tokie žaidimai kaip „World of Warcraft“ atneša gražaus pelno ne tik jų kūrėjams, bet ir interneto nusikaltėliams. Paminime svarbiausius būdus ir priemones, kuriomis naudojasi į interneto žaidėjų pinigines nusitaikę nusikaltėliai, o taip pat patarimus, kaip apsisaugoti nuo šių grėsmių.

 

•    Sukčiavimas, kurio tikslas – išvilioti iš vartotojo duomenis apgaulės būdu. Pastaruoju metu masiškai kuriami suklastoti žaidimų tinklalapiai, kuriuose nieko blogo neįtariantys žaidėjai atskleidžia savo asmens ir banko sąskaitos duomenis interneto nusikaltėliams.

•    Socialiniai tinklai. Čia nusikaltėliai taip pat turi aibę veiklos – dažniausiai jie kuria netikras žaidimų ir jų kūrėjų anketas, siekdami išvilioti žaidėjų duomenis. Kaip ir realiame gyvenime, socialiniuose tinkluose pasitikėti galima tik gerai pažįstamais žmonėmis.

•    „Apkrėsti“ žaidimai ir apgavystėms sukurta programinė įranga. Turėkite galvoje, kad dalyvavimas „nulaužtuose“ arba padirbtuose žaidimuose – vienas rizikingiausių užsiėmimų internete. Didžiausias pavojus slypi įsidiegiant tokių žaidimų atnaujinimus, ypač iš el. pašto priedų ar nešiojamų informacijos laikmenų.

•    Virusai ir kitos kenkėjiškos programos. Susipažinkite: šiuo metu populiariausias - žaidėjų duomenis pasisavinantis Trojos arklys „Win32/PSW.OnLineGames“. Jis paprastai įšoka, naudotojams prisijungiant prie žaidimo ir keičiantis duomenimis, ir nedelsdamas siunčia tuos duomenis savo „darbdaviams“. Arklys daugiausiai žalos pridaro populiariausių, daugiausia žmonių sutelkiančių, tokių kaip „Lineage“, „World of Warcraft“ žaidimų dalyviams.

Penki patarimai, kaip apsiginti

•    Naudokite patikimą antivirusinę apsaugą su „Antispyware“ programa ir ugniasiene. Programos „ESET Smart Security 5“ ir „NOD32“ turi kompiuterių resursų beveik nenaudojančius, specialiai žaidėjams skirtus priedus, patikimai apsaugančius nuo minėtų grėsmių. Bandomąją antivirusinės programos  „ESET Smart Security 5“ ir „NOD32“ versiją galite parsisiųsti čia .

•    Skirtingiems prisijungimams naudokite tik skirtingus ir stiprius slaptažodžius.

•    Internetinio žaidimo tinklalapio adresą visuomet rinkite patys – taip išvengsite paieškos sistemose programišių „pakištos“ netikros žaidimo nuorodos.

•    Pasinaudokite galimybe slaptažodžiu apsaugoti savo duomenis kompiuteryje ar debesyje, jei šis pasirinkimas nėra privalomas. Tai reiškia – jeigu yra galimybė „uždėti“ slaptažodį, taip ir padarykite.

•    Nenaudokite nelegalios, arba „nulaužtos“ programinės įrangos – galite atsisveikinti ne tik su ja, bet ir pinigine.

„ESET NOD32 Antivirus“ kūrėja pripažinta labiausiai augusia vartotojų saugumo srities kompanija

Pasaulinė saugumo sprendimų ir antivirusinių programų kūrėja ESET – labiausiai pasaulyje vartotojų saugumo srityje augusi bendrovė. Tai paskelbta remiantis pasaulinės technologijų tyrimų ir konsultacijų lyderės „Gartner“ 2010 metų saugumo programinės įrangos tiekėjų pasaulio rinkos apžvalga. Joje skelbiama, kad ESET augo 51,10 procentu.

 Anot „Gartner“, saugumo sprendimų rinka 2010 metais patvirtino atsigavimo prognozes ir augo 13 proc., pasiekdama 16,6 mlrd. JAV dolerių.

„Didžiuojamės, kad ESET pastangas užtikrinant klientų duomenų saugumą pripažino Lietuvos įmonių vadovai bei sistemų administratoriai, o ženklų antivirusinių programų gamintojos augimą pastebėjo ir pasaulinė lyderė „Gartner“. Pastaraisiais metais, nuolat iškylant naujų kibernetinių grėsmių, neapsiribojant kompiuteriniais virusais, visapusiški saugumo sprendimai tampa vis aktualesni. Šių grėsmių akivaizdoje ir toliau teiksime pažangius ir nuolat tobulinamus saugumo sprendimus kompiuteriams ir mobiliesiems įrenginiams tiek verslui, tiek namų vartotojams“, – sako Tomas Parnarauskas, ESET saugumo sprendimams Lietuvoje atstovaujančios bendrovės „NOD Baltic“ vadovas.

Jo teigimu, saugumo sprendimų ir antivirusinės rinkos atsigavimas jaučiamas ir Lietuvoje. „Pastebime, kad vis daugiau įmonių, organizacijų nebeabejoja investicijų į šią sritį būtinybe ir renkasi kokybiškus IT saugumo sprendimus. Džiaugiamės, kad mūsų klientai pastaraisiais metais ir toliau rinkosi pažangius “ESET NOD32 Antivirus” ir “ESET Smart Security” sprendimus su patogia naujos kartos centralizuoto valdymo galimybe“, – sako T. Parnarauskas.

ESET yra pripažinta saugumo sprendimų kūrėja. Pasitelkus pažangią „ThreatSense“ technologiją, šie sprendimai realiu laiku, naudodami itin mažai kompiuterio atminties ir procesoriaus išteklių, užtikrina efektyvią apsaugą nuo šnipinėjimo programų, virusų ir kitų grėsmių. 2010 metais ESET vartotojų rinkos dalies augimą daugiausia lėmė tokie pripažinti sprendimai kaip „ESET NOD32 Antivirus“ antivirusinės programos, „ESET Smart Security“ ir „ESET Cybersecurity for MAC“, t.y., naujausias sprendimas OS X operacinėms sistemoms.

Visa „Gartner“ ataskaita pateikiama: http://www.gartner.com/DisplayDocument?id=1611815

Liepą virusai ir toliau stiprino savo pozicijas

"

Virusų karaliaus titulą liepą išsaugojo „INF/Autorun“, o kenksmingi HTML elementai vis dažniau ir agresyviau nukreipdavo vartotojus į kenkėjiškas svetaines. Įspūdingą blic krygą atlikęs Trojos arklys „VBS/StartPage.NDS“ į dešimtuką pašoko tiesiai iš 48-sios pozicijos.

 

Kaip ir keletą praėjusių mėnesių, vidurvasarį tarp kompiuterių toliau plito virusas „INF/Autorun“, pasinaudojantis automatinio pasileidimo funkcija „autorun.inf“ – jis aptiktas 6,51 proc. užkrėstų kompiuterių. Antroje vietoje liko kirminas „Win32/Conficker“ (3,88 proc.), kuris užkrečia kompiuterius naudodamasis „Windows“ šeimos operacinių sistemų spraga arba plinta, priklausomai nuo kenkėjo tipo, per neapsaugotus viešus katalogus ir nešiojamąsias laikmenas. Kad apsisaugotumėte nuo šių blogybių, būtina atnaujinti „Windows“ – saugumo spragą pataisantis atnaujinimas išleistas dar 2008 m.

Savo pozicijas tarp kompiuterinių kenkėjų praėjusį mėnesį išlaikė trečioje ir ketvirtoje vietoje likę polimorfinis virusas „Win32/Sality“ (2,03 proc.), trinantis iš registro saugumo priemones aktyvuojančius įrašus, bei interneto žaidimų žaidėjų duomenis pasisavinantis Trojos arklys „Win32/PSW.OnLineGames“ (1,67 proc.).

Penktoje dešimtuko vietoje – kenksmingas HTML elementas „HTML/Iframe.B.Gen“ (1,67 proc.), nukreipiantis į kenkėjiškas svetaines. Šeštas – „HTML/ScrInject.B“ (1,56 proc.), nukreipiantis į kenkėjiškų programų parsisiuntimą. Toliau įsitaisė kirminas „Win32/Dorkbot“ (1,47 proc.), plintantis per nešiojamas laikmenas. Šis kenkėjas gali būti valdomas nuotoliniu būdu – jis renka prisijungimo duomenis prie tam tikrų interneto svetainių ir siunčia juos savo kūrėjams.

Pagal populiarumą juos vejasi aštuntą vietą užėmęs kirminas „Win32/Autoit“ (1,27 proc.), plintantis per nešiojamas laikmenas ir MSN pokalbių programą. Į kompiuterį patekęs kenkėjas ieško vykdomųjų failų ir juos pakeičia savo kopijomis, taip pat siunčia virusus ir savo variacijas į kompiuterį. Iškart po jo – Trojos arklys „HTML/StartPage.NAE“ (1,08 proc.), pakeičiantis pradinį naršyklės „Internet Explorer“ puslapį į norimą svetainę ir taip dirbtinai didindamas lankytojų srautą joje. Dešimtuką užbaigia Trojos arklys „VBS/StartPage.NDS“ (0,97 proc.), išsiveržęs iš 48 vietos ir nukreipiantis pradinį naršyklės puslapį į norimą svetainę.



Apsaugai nuo šių ir kitų virusų būtina gera antivirusinė programa.

"

Mobiliesiems prietaisams kylantys pavojai

Išmanieji telefonai, planešiniai kompiuteriai bei visi kiti prietaisai tobulėja ir savo funkcionalumu baigia pasivyti stalinius kompiuterius. Tikėtina, kad per 10 metų staliniai kompiuteriai bus tik ypač daug resursų reikalaujančių užduočių ir sudėtingų operacijų atlikimo prietaisai. Jais greičiausiai naudosis tik tam tikrų sričių specialistai. Žinoma, jie vis dar bus įdomūs kompiuterinių žaidimų mėgėjams, o paprastiems vartotojams kompiuteris asocijuosis su nešiojamu įtaisu. Šiandien šie įtaisai susiduria su didžiųjų savo brolių, stacionarių kompiuterių, senais priešais – kompiuteriniais virusais, trojos arkliais ir įsilaužėliais.

Vartotojai norėdami sparčiau atlikti kasdienius savo darbus ir ilgiau naudotis mobiliais įtaisais atsisako, kai kurių programų ir veiksmų. Stengiasi mobiliuose įtaisuose rečiau klausytis muzikos, nediegia neišbandytų programų. Kartais net vengiama įrašyti prieš virusus kovojančias programinę įrangą. Net nemokama antivirusinė programa dažnai pašalinama dėl to, kad išnaudoja per daug resursų ir verčia mobilųjį įtaisą veikti lėčiau.

Žinoma, kompiuterio sparta labai svarbu. Tiesa, mokama ar nemokama antivirusinė programa vis tiek turėtų būti visuose moderniuose mobiliuosiuose įtaisuose. Jie gali tapti kompiuterių įsilaužėlių ar kompiuterinių virusų taikiniais net dažniau nei namuose esantis stacionarus kompiuteris.

Pati didžiausia grėsmė šiems įtaisams kyla viešose erdvėse. Daugelis šiandien parduodamų prietaisų turi galimybę prisijungti prie belaidžio interneto. Jei jungiatės prie viešo tinklo, jūsų duomenys gali būti matomi potencialiems įsilaužėliams.

Kita grėsmė – neaiškios kilmės programos. Ieškant aplikacijų galima užklysti į svetaines, kurios siūlo į mobilųjį prietaisą įdiegti nesaugias aplikacijas. Jei juose bus kompiuterinių virusų, gali būti sunaikinta jūsų prietaise esanti informacija ar kilti pavojus jūsų asmeniniams duomenims. Patartina visada naudotis patikimomis aplikacijų parduotuvėmis ar pasirūpinti, kad jūsų mobiliajame įtaise būtų įdiegta bent nemokama antivirusinė programa.

Mobilieji prietaisai tampa vis spartesniais, tiesa, procesoriai, atminties moduliai ir kiti kompiuterio spartumą nusakantys duomenys nėra įspūdingi, o nešiojamų įrenginių akumuliatorių talpumas vis dar nėra didelis. Tiesa, jei naudojate savo mobiljųjį telefoną ar planšetinį kompiuterį svarbioms užduotims, verčiau pasirūpikite ir saugumu. Juk neveltui sakoma „šykštus moka du kartus“.

Ką baisiausio matei savo kompiuterio ekrane?

Tikiu, tai gali būti ir sąskaita už šildymą sausio mėnesį, bet rimtai, koks baisiausias vaizdelis pasirodė Tavo kompiuterio monitoriuje? Virusai, sunaikinta duomenų bazė, “juodoji skylė” vietoj įprasto darbalaukio, o gal baisiausias vaizdas - jokio vaizdo?

Artėjant liepos 29-jai - Sistemų administratorių dienai - IT saugumo sprendimų teikėja “NOD Baltic” skelbia baisiausio vaizdelio kompiuterio monitoriuje konkursą. Siųsk vaizdelį ar istoriją ir laimėk ESET antivirusinę programą savo kompiuteriui.

„Beveik kiekvienas IT sistemų administratorius monitoriuje anksčiau ar vėliau išvysta ką nors baisaus: viruso sunaikintą duomenų bazę, įprastą darbalaukį pakeitusią „juodąją skylę“, pranešimą apie nežinomo vartotojo sugadintas programas ir kitokius vaizdelius, nuo kurių pražyla plaukai net labiausiai pasikausčiusiems IT asams. Norėdami parodyti, su kokiais iššūkiais sistemų administratoriai susiduria savo kasdieniame darbe, kviečiame pasidalinti tokių nutikimų liudijimais“, – sako „Nod Baltic“ vadovas Tomas Parnarauskas.

Konkurse kviečiami dalyvauti ne tik sistemų administratoriai, bet ir visi kompiuterių mėgėjai bei profesionalai, savo kailiu, o tiksliau – kompiuteriu patyrę įspūdį palikusias IT pasaulio nesėkmes.

Konkursiniams „darbams“ ypatingų reikalavimų nėra. Kadangi ne visuomet pavyksta išsaugoti monitoriuje pasirodančius vaizdus, priimami ir rašytiniai pasakojimai apie baisiausius vaizdelius ir jų atsiradimo aplinkybes. Taip pat galima siųsti „netikrus“, pačių sukurtus ar nupieštus vaizdelius su trumpais aprašymais.

Baisiausio vaizdelio istorijomis, nuotraukomis ar „print screen‘ais“ kviečiame pasidalinti el. paštu konkursai@nodbaltic.com nuo liepos 11 iki 27 dienos. Įdomesni „darbai“ bus publikuojami „ESET Lietuva“ socialinio tinklo „Facebook“ profilyje, o liepos 29 d. čia bus paskelbti ir nugalėtojai.

Profilio lankytojai kviečiami balsuoti už labiausiai patikusius vaizdelius ar istorijas – tai galima padaryti paprasčiausiai spaudžiant „Like“.

Trijų konkurso nugalėtojų laukia prizai, kurių dėka baisiausių vaizdelių kompiuterio monitoriuje išvysti nebetenka. Tai ESET antivirusinės programos trejiems, dvejiems ir vieneriems metams. Nelaimėjusiems siulome išbandyti nemokamą antivirusinę programą.

Socialinių tinklų naudotojai nesirūpina savo duomenų saugumu

Kompiuterių naudotojų susirūpinimas savo saugumu ir privatumu internete visiškai nesutampa su realiais veiksmais socialiniuose tinkluose. Pasaulinės saugumo sprendimų kūrėjos ESET inicijuoto tyrimo rezultatai atskleidė, kad net 69 proc. socialinius tinklus naudojančių amerikiečių yra susirūpinę savo saugumu, nors trečdalis jų niekada nėra keitę prisijungimo slaptažodžio.

Apklausą JAV atlikusi rinkodaros ir sociologijos tyrimų kompanija „Harris Interactive“ gegužės 31 d. - birželio 2 d. apklausė 2027 suaugusiuosius nuo 18 metų, 1476 jų užsiregistravę socialiniuose tinkluose. Apklausos metu paaiškėjo, kad vienas iš dešimties socialinius tinklus naudojančių amerikiečių susidūrė su trečiosios šalies neautorizuotu bandymu pasiekti jų profilius, kad platintų kenkėjiškas nuorodas ir komentarus. Tai neramina saugumo ekspertus – neautorizuotas informacijos rinkimas gali pakenkti profilio naudotojo ir jo kontaktų kibernetiniam saugumui.

67 proc. socialinių tinklų profilius turinčių respondentų tikino kreipiantis dėmesį į savo privatumą internete, nors tik 55 proc. naudotojų atnaujino privatumo nustatymus rečiau nei kartą per 6 mėn. ar niekada. Tai kelia susirūpinimą, nes pasaulyje itin populiarus tinklalapis neįspėja savo vartotojų dėl galimų privatumo pažeidimų – savo saugumu vartotojai turi pasirūpinti patys.

Apklausa atskleidė dar kelis įdomius aspektus:

• 37 proc. respondentų susirūpinę, kad kažkas kuria netikrus profilius jų vardu.

• 95 proc. visada ar kartais priima draugo ar sekėjo, norinčio draugauti kreipimąsi.

• 71 proc. socialiniuose tinkluose profilius turinčių žmonių jaudinasi, kad jų asmeninė informacija, esanti tinkle, gali būti parduota ar perduota tretiesiems asmenimis be jų žinios siekiant pelno.
• 17 proc. neramu dėl vaikų, naudojančių socialinius tinklus.

ESET saugumo ekspertai pataria atidžiai keisti profilio privatumo nustatymus „Facebook“ tinkle, nuolat tikrinti, ar neatsirado pakitimų – apie šiuos tinklas ne visada įspėja. Taip pat reikėtų rinktis sudėtingesnius slaptažodžius ir šiuos laikas nuo laiko keisti. Itin svarbu nenaudoti to paties slaptažodžio keliems skirtingiems prisijungimams.

„ThreatSense.Net“ duomenimis, birželį tarp kompiuterių labiausiai plito virusas „INF/Autorun“, pasinaudojantis automatinio pasileidimo funkcija „autorun.inf“ – jis aptiktas 6,72 proc. užkrėstų kompiuterių. Antroje vietoje liko kenkėjas „Win32/Conficker“ (3,82 proc.), kuris užkrečia kompiuterius naudodamasis „Windows“ šeimos operacinių sistemų spraga. Savo pozicijas birželį išlaikė trečioje ir ketvirtoje vietoje likę polimorfinis virusas „Win32/Sality“ (1,98 proc.), trinantis iš registro saugumo priemones aktyvuojančius įrašus, bei žaidimų duomenis pasisavinantis Trojos arklys „Win32/PSW.OnLineGames“ (1,88 proc.). Norint apsisaugoti nuo šių virusų būtinai turi būti naudojamos bent jau nemokamos antivirusinės programos.

Į penktą dešimtuko vietą pakilo kirminas „Win32/Autoit“ (1,39 proc.), plintantis per nešiojamas laikmenas ir MSN pokalbių programą. Į kompiuterį patekęs kenkėjas ieško vykdomųjų failų ir juos pakeičia savo kopijomis, taip pat siunčia virusus ir savo variacijas į kompiuterį.

Kenkėjų dešimtuko apačioje – HTML kodai, nukreipiantys į kenkėjiškas svetaines: kenksmingas HTML elementai „HTML/Iframe.B.Gen“ (1,24 proc.) ir „HTML/ScrInject.B“ (0,92 proc.), bei Trojos arklys „HTML/StartPage.NAE“ (1,04 proc.), pakeičiantis pradinį naršyklės „Internet Explorer“ puslapį į norimą svetainę, taip dirbtinai didindamas lankytojų srautą. Paskutiniu dešimtuke liko virusas „Win32/Autorun“ (0,86 proc.), naudojantis „autorun.inf“.

Birželio mėnesio virusų dešimtukas:

Kompiuterinių virusų prevencija

Tikriausiai kiekvienam kompiuteriu dirbančiam žmogui teko atsidurti kompiuterinių virusų pinklėse. Net tie, kuriems pavyko šio nemalonaus dalyko išvengti, supranta, kad tai gali sukelti labai daug problemų, dėl virusų galite prarasti vertingą kompiuterio kietajame diske laikomą informaciją ir prarasti informacijos atstatymui reikalingą laiką. Taigi, visada verčiau būti pasiruošusiam: pasirūpinti kompiuterio apsaugai reikalingomis programomis ir atnaujinimais ar užbėgti už akių kitų to paties kompiuterio vartotojų neatidumui.  

Antivirusinė programa

Pirmas ir ko gero svarbiausias dalykas norint išvengti kompiuterio užsikrėtimo virusais ir svarbių duomenų praradimo yra antivirusinės programos įdiegimas. Šiandien yra sukurtos apsaugos priemonės visoms operacinėms sistemos: tiek labiausiai virusų puolamoms Windows sistemoms, tiek Linux, tiek Apple gaminamai OS X, tiek mobiliesiems gaminiams: išmaniesiems telefonams ir planešetiniams kompiuteriams. Net nemokama antivirusinė programa padės jūsų įrenginiui tapti daug saugesniu.

Operacinės sistemos atnaujinimai

Esminė kompiuterio vartotojų klaida – išjungti kompiuterio operacinės sistemos atnaujinimus. Dalis vartotojų tai daro dėl gandų apie pataisymus, dėl kurių sustreikuoja kompiuterio programų veikimas. Kita dalis, tai piratautojai, kuriems operacinės sistemos atnaujinimai žada priminti, kad kažkas negerai su jų įvestu serijiniu kodu. Tiesa, verčiau įsigyti legalią programinę įrangą: tiek operacines sistemas, tiek anti virusines sistemas, kurios garantuos, kad jūsų kompiuteris ir visi duomenys bus saugūs.

Interneto naršyklės atnaujinimai

Paprastai dėl skubėjimo naršydami internete vartojai stengiasi ignoruoti pranešimus apie naršyklės ar jos priedų atnaujinimus. Paprastai iššokus bet kokiems atnaujinimams žmonės spaudžia „atšaukti“ ir stengiasi, kuo greičiau pasiekti jiems reikalingą interneto adresą. Tiesa, tai gali būti pakankamai pavojingą. Net nepaisant to, kad jūsų kompiuteryje yra įdiegta patikima antivirusinė programa ir, kad visi operacinės sistemos atnaujinimai taip pat yra vietoje, dėl saugumo spragos interneto naršyklėje į jūsų kompiuterį gali prasmukti virusai. Taigi, verčiau įdėmiai perskaitykite, ką siūlo iššokantys prieš nosį atnaujinimo langai.

Žmonių neatidumas

Jei kompiuteriu naudojatės ne jūs vienas, pakalbėkite su kitais vartotojais apie kompiuterio programų higieną. Tai atnaujinimų instaliavimas, nepatikimų programų ir tinklapių vengimas bei atsakingas elgesys su savo slaptažodžiais bei asmeniniais duomenimis.

Pasidalink slaptažodžiu - “paspamink” draugus

Saugumo ekspertai mums vis primena, kad nedalintume savo slaptažodžių. Panašu, kad tai negalioja socialiniams tinklalapiams, pavyzdžiui, “Facebook” - jie drąsiai prašo mūsų slaptažodžių, ir net ne prisijungimų prie “Facebook” profilio, o asmeninio el. pašto vardo ir slaptažodžio. Ir mes… juos duodame.
Turbūt visi tinklalapyje “Facebook” esate matę tokį langelį, kuriame siūloma surasti jūsų draugus, tereikia įvesti savo el.pašto slaptažodį. Tai reiškia, kad “Facebook” ne tik suras jūsų draugus, kažkodėl pasiklydusius jūsų el.pašto kontaktų sąraše, bet ir gaus prisijungimus prie jūsų e-mailo.


Tokios lentelės apačioje dažniausiai rašoma, kad “Facebook” nekaupia jūsų slaptažodžių, tačiau nutylima, ar tinklalapis netikrins jūsų el.pašto, ar neduos jūsų prisijungimo duomenų tretiesiems asmenims. Tik paspaudus “Learn More” rasite parašytą, jog “Facebook” ruošiasi šį tą nuveikti su jūsų duomenimis.


Taip, tinklalapis ne tik žinos, ką jums pasiūlyti, bet ir teiks pasiūlymus jūsų draugams - nesvarbu, kad jie to nesitiki. Ką gi, jie juk jūsų draugai, vadinasi, gali būti ir “Facebook” draugais. Nebent paspaudę langelyje pateiktą nuorodą, pasirinksite pašalinti importuotus kontaktus, ir taip liksite be naujų draugų, tačiau apsaugosite visus savo el.pašto kontaktus.


Šitaip negražiai elgiasi ne tik “Facebook” - kitas socialinis tinklalapis “MySpace” net neslepia, kad siunčia brukalus (angl. spam) jūsų draugams. Tiesa, tame pačiame langelyje “MySpace” išsižada savo nedorų poelgių:


“MySpace” tiesiog pažymi, kad jie jūsų kontaktams siunčia tik priminimus ir reklamines žinutes. Ei, nepageidaujamos reklamos ir yra “spam’as”! Tad labai keistai atrodo “MySpace” pažadas nesiųsti jokių brukalų jūsų draugams.
Darome išvadą, kad patikėti savo slaptažodį socialiniams tinklalapiams, nėra pati geriausia mintis, nes niekada negali žinoti, kuo visa tai baigsis. Ir visada reikėtų apsidrausti, niekada negali žinoti, kokią “dovaną” gausite į savo pašto dėžutę su brukalu. Nemokama antivirusinė programa galėtų būti vienas iš sprendimų.
Saugaus Jums artėjančio savaitgalio!
Šaltinis: nod.lt

Virusų biologinė įvairovė

Kai šitaip karšta, sunku sugalvoti, ką Jums papasakoti: atrodo, kad visas virtualus pasaulis sulėtėjo ir nieko įdomaus nevyksta - negauname pranešimų nei apie naujus virusus, nei apie hakerių išpuolius. Visi atostogauja?
Ką gi, tingiai atsilošiame kėdėje ir pasikalbame apie virusus. Jei nežinote, šiemet yra tarptautiniai biologinės įvairovės metai, tad pats laikas pakalbėti apie įvairius mūsų virtualaus gyvenimo parazitus: Trojos arklius, kirminus ir kitus niekadėjus.
Trojos arklys
Kaip ir mitologinis Trojos arklys, taip ir šis kenkėjas apsimeta naudinga programa, nors iš tiesų kelia grėsmę jūsų kompiuterio ir duomenų saugumui. Trojos arklių pasitaiko programinėje įrangoje, elektroniniuose laiškuose. Ką jie daro? Gana dažnai perleidžia kompiuterio kontrolę nepageidaujamiems asmenimis - hakeriams - kurie naudojasi jūsų duomenimis, vagia informaciją ir keičia sistemos parametrus. Nors gana dažnai Trojos arkliai nespėja daug prikiaulinti - juos greitai pagauna kompiuterį sauganti antivirusinė programa.
Kirminai
Jei įsivaizduojate pūkuotą mielą kirminuką, klystate. Šis kirminas patekęs į sistemą savarankiškai “šliaužia” visur, kur nori, ir užvaldo kompiuterio funkcijas. Didžiausia blogybė, kad kirminai greitai dauginasi ir gali išsiuntinėti savo kopijas visiems jūsų elektroninio pašto kontaktams. Jie tiesiog užkemša kompiuterio atmintį arba tinklo ryšį ir viskas veikia laaaaabai lėtai.
Galinių durų virusas (angl. Backdoor)
Šie virusai, tarsi įsilaužę pro galines duris, sumažina operacinės sistemos saugumą ir suteikia įsilaužėliams galimybę valdyti kompiuterį. Vartotojui nežinant, įsilaužėliai renka visus duomenis ir slaptažodžius, gali siuntinėti reklaminius laiškus iš užkrėsto kompiuterio.
Galinių durų Trojos arkliai
Dar pasitaiko galinių durų virusų-Trojos arklių. Jie, įsilaužę į kompiuterį, krečia įvairias niekšybes: naikina kompiuterio duomenis, keičia slaptažodžius, paslepia jūsų duomenis nuo jūsų pačių, ištrina sistemos failus.



Šnipinėjimo programa
Kaip kokie kurmiai šnipinėjimo programos rausiasi jūsų “darže” - kompiuteryje - ir nusižiūri visą svarbią informaciją: klaviatūros klavišų paspaudimus, slaptažodžius, elektroninės bankininkystės informaciją ir t.t. Ne tokie drąsūs šnipeliai keičia naršyklės nustatymus, primėto iššokančių reklamų jums nesinaudojant internetu, įterpia nežinia kam skirtas įrankių juostas ir lėtina visą operacinės sistemos darbą.
Reklaminiai virusai (angl. Adware)
Iš šono pažiūrėti nekaltos, tarsi drugeliai, iššokančios reklamos gali pridaryti rūpesčių. Jos ne tik primėto erotinių reklamų, kai internete rodote išleistuvių nuotraukas savo močiutei, bet ir prideda naršyklės juostoje papildomų mygtukų (pav., BUY), pakeičia pradinį naršyklės puslapį ir įkyriai siūlo naudotis tam tikromis interneto parduotuvėmis - pavyzdžiui, jums įvedus eset.com, patenkate į buyantivirus.com
Šakninis virusas (angl. Rootkit)
Šis padaras pasislepia kietojo disko paleisties sektoriuje (angl. boot sector), tad jį sunkiai pastebi antivirusinės programos. Šakninis virusas dažniausiai užmaskuoja kitas programas, kurios renka svarbią informaciją kompiuteryje. Negana to, šakninis virusas puikiai maskuoja savo ir kitų virusų egzistavimą kompiuteryje.
Mygtukų stebėtojas (angl. Keylogger)
Kaip kokia naminė pelė mygtukų stebėtojas mato viską. Ypač tokios “pelės” mėgsta įsikurti užkrėstose interneto svetainėse ir elektroniniuose laiškuose. Mygtukų stebėtojas kopijuoja viską, ką renkate klaviatūra - nuo meilės laiškų iki slaptažodžių. Surinkęs nemažas informacijos atsargas, jas nusiunčia viruso kūrėjui, o šis išdarinėja ką nori.
Virusas apgavikas (angl. Hoax)
Šitą virusą dar galima pavadinti niežų sindromu - kai kas nors pasakoja apie šią ligą, jautresniam klausytojui pačiam pradeda viską niežėti. Virusai apgavikai - tai tie patys elektroniniai laiškai, įspėjantys apie virusus, raginantys neatidaryti tam tikrų laiškų ar prisegtukų. Žmogus, gavęs tokį laišką, jį pasiunčia visiems savo draugams, tarsi darydamas paslaugą, nors iš tikrųjų tik sėja nereikalingą paniką. Kaip supratote, šis virusas apgavikas nekelia jokios grėsmės jūsų kompiuteriui - jis plinta tik tarp pačių interneto vartotojų ir yra naujas socialinis reiškinys. Užtat mes ir nesiunčiame laiškų apie naujus virusus, rašome apie juos čia :)


Kai į mūsų kompiuterius kesinasi tokia biologinė įvairovė virusų, neprošal būtų pasidomėti, kokios yra nemokamos antivirusinės programos parsisiųsti.
Šaltinis: nod.lt

Sėdžiu tualete, viską matau

Kažkada Telebimbam vaikai dainavo, kad labai geras daiktas yra televizorius: “Vos tiktai nubudus / Aš galiu išvysti jus / Pasaulio vaikai, / Pasaulio vaikai”. Dabar televizoriaus nereikia - viską matau ir be jo. Užtenka socialinio tinklalapio “Facebook”, kad žinotum VISKĄ.
Mes dabar greitai sužinome, kas ką veikia, ką mėgsta ir ko nekenčia. Su kuo draugauja, kieno vakarėlyje buvo. “Facebook” skundžiamės sunkiu darbu, nespėjamomis atlikti užduotimis. Čia pat giriamės naujais pirkiniais, įspūdžiais. Viskas atvira, vieša. Prieinama.
Pastebėjote, atsirado nauja mada pranešti visiems, kur esi šią akimirką? “Justas just checked-in Darbas”, “Mari is at Kavinė”, o “Paulius is at Namai”. Visi gudrumai - šie žmonės naudoja funkciją “Facebook Places” arba “Foursquare”. Kam to reikia? Hmm… geras klausimas.
Visų pirma tai yra žaidimas. Heh, tikriausiai viskas, kas vyksta socialiniuose tinklalapiuose, turėtų būti žaidimas - bet ten tiek daug realybės… Galvoju, kad žmonės priešinasi viskam, kas pažeidžia jų asmeninę erdvę - niekas nenori, kad kažkas klausytųsi jo pokalbių, tikrintų jo el.paštą ar matytų viską, ką jis veikia prie kompiuterio. Bet kai kuriuos dalykus - kaip “Facebook Places” - naudojame patys, ir… esame visiems matomi. Visi žino, kur aš dabar: gal vėluoju į darbą, gal dalyvauju verlo pietuose kokiame nors restorane ar… darbo metu užsukau į namus pasiimti telefono kroviklio.
Kaip ant delno. Kaip per televizorių. Ir svarbiausia - savo noru. Ne, ne, nieko nesakau - žaiskite :) Bet pagalvokite, ar tikrai norite būti matomi tiems keliems šimtams, o neretai tūkstančiams, žmonių, kuriuos jūs vadinate draugais.
Žaiskite atsargiai :) Ir nepamirškite prieš žaisdami pasirūpinti nemokama antivirusine programa.


Šaltinis: nod.lt

„ESET NOD32 Antivirus“ kūrėja pripažinta labiausiai augusia vartotojų saugumo srities kompanija

Pasaulinė saugumo sprendimų ir antivirusinių programų kūrėja ESET – labiausiai pasaulyje vartotojų saugumo srityje augusi bendrovė. Tai paskelbta remiantis pasaulinės technologijų tyrimų ir konsultacijų lyderės „Gartner“ 2010 metų saugumo programinės įrangos tiekėjų pasaulio rinkos apžvalga. Joje skelbiama, kad ESET augo 51,10 procentu.
Anot „Gartner“, saugumo sprendimų rinka 2010 metais patvirtino atsigavimo prognozes ir augo 13 proc., pasiekdama 16,6 mlrd. JAV dolerių.
„Didžiuojamės, kad ESET pastangas užtikrinant klientų duomenų saugumą pripažino Lietuvos įmonių vadovai bei sistemų administratoriai, o ženklų antivirusinių programų gamintojos augimą pastebėjo ir pasaulinė lyderė „Gartner“. Pastaraisiais metais, nuolat iškylant naujų kibernetinių grėsmių, neapsiribojant kompiuteriniais virusais, visapusiški saugumo sprendimai tampa vis aktualesni. Šių grėsmių akivaizdoje ir toliau teiksime pažangius ir nuolat tobulinamus saugumo sprendimus kompiuteriams ir mobiliesiems įrenginiams tiek verslui, tiek namų vartotojams“, – sako Tomas Parnarauskas, ESET saugumo sprendimams Lietuvoje atstovaujančios bendrovės „NOD Baltic“ vadovas.
Jo teigimu, saugumo sprendimų ir antivirusinės rinkos atsigavimas jaučiamas ir Lietuvoje. „Pastebime, kad vis daugiau įmonių, organizacijų nebeabejoja investicijų į šią sritį būtinybe ir renkasi kokybiškus IT saugumo sprendimus. Džiaugiamės, kad mūsų klientai pastaraisiais metais ir toliau rinkosi pažangius “ESET NOD32 Antivirus” ir “ESET Smart Security” sprendimus su patogia naujos kartos centralizuoto valdymo galimybe“, – sako T. Parnarauskas.
ESET yra pripažinta saugumo sprendimų kūrėja. Pasitelkus pažangią „ThreatSense“ technologiją, šie sprendimai realiu laiku, naudodami itin mažai kompiuterio atminties ir procesoriaus išteklių, užtikrina efektyvią apsaugą nuo šnipinėjimo programų, virusų ir kitų grėsmių. 2010 metais ESET vartotojų rinkos dalies augimą daugiausia lėmė tokie pripažinti sprendimai kaip „ESET NOD32 Antivirus“, „ESET Smart Security“ ir „ESET Cybersecurity for MAC“, t.y., naujausias sprendimas OS X operacinėms sistemoms.
Visa „Gartner“ ataskaita pateikiama: http://www.gartner.com/DisplayDocument?id=1611815
Šaltinis: nod.lt

ESET pristatė verslui skirtą mobiliųjų įrenginių su „Symbian“ ir „Windows Mobile“ operacinėmis sistemomis apsaugą

Pasaulinė saugumo sprendimų kūrėja ESET pristatė mobiliųjų įrenginių su „Symbian“ ir „Windows Mobile“ operacinėmis sistemomis saugumo sprendimą „ESET Mobile Business Edition“. Verslui skirtas sprendimas be esamų „ESET Mobile Security“ programos galimybių papildomai siūlo nuotolinio valdymo įrankį „ESET Remote Administrator 4”.

„ESET Mobile Security“ leidžia vartotojams realiu laiku užtikrinti patikimą duomenų saugumą ir proaktyvią apsaugą nuo iškylančių naujų grėsmių. Internetu prieinamą programos variantą jau galima įsigyti ir Lietuvoje.

Pažangus „ESET Mobile Security Business Edition“ saugumo sprendimas sukurtas populiariausioms išmaniųjų telefonų operacinėms sistemoms. Viena jų – „Symbian“ – rinkos tyrimų bendrovės „Gartner“ duomenimis, 2010-aisiais užėmė 37,6 proc. rinkos dalies. Šis verslo saugumo sprendimas naudojamas ir įrenginiuose su „Windows Mobile“ operacine sistema.

„Tiek verslo, tiek gyventojų naudojamų mobiliųjų įrenginių apsaugos svarba nuolat auga. Interneto sukčiai sukuria vis daugiau kenksmingų programų, dalis jų skirtos ir verslui šnipinėti. Pristatydami naują sprendimą, siekiame apsaugoti klientų informacijos privatumą ir užtikrinti, kad jie neprarastų brangių duomenų“, – sako Tomas Parnarauskas, ESET saugumo sprendimams Lietuvoje atstovaujančios bendrovės „NOD Baltic“ vadovas.

„ESET Mobile Security Business Edition“ galima įsigyti anglų ir rusų kalbomis, taip pat čekų, slovakų, vokiečių, ispanų, prancūzų, turkų, lenkų, kinų kalbomis.

„ESET Mobile Security Business Edition“ pagrindinės funkcijos

o    „Remote Administration Support“ – galimybė valdyti sprendimą naudojantis„ESET Remote Administrator 4“. Įrankis leidžia administratoriams nuotoliniu būdu siųsti ir priimti mobilaus įrenginio konfigūracijas, atlikti „On-Access“ arba „On-Demand“ skenavimą, saugumo auditą, koreguoti ugniasienės ir elektroninių brukalų filtrų nustatymus, nustatyti atnaujinimo tvarkaraštį. Administratoriai gali nuotoliniu būdu atnaujinti ir virusų duomenų bazę.
o    „Anti-Theft“ – funkcija, užblokuojanti nenorimą prieigą prie duomenų, pametus ar pavogus įrenginį.
o    „Remote Wipe” – praradus įrenginį, pasitelkus trumposios žinutės (SMS) komandą, ištrinama telefone saugoma jautri informacija.
o    „SIM Matching“ – funkcija,nustatanti patikimų SIM kortelių sąrašą ir pranešanti, jei į telefoną įdedama neautorizuota SIM kortelė. Taip pat pranešama apie kortelės telefono numerį, telefono elektroninės tapatybės numerį (IMSI) ir telefono unikalų identifikacijos numerį (IMEI).
o    „Password protection“ – apsaugo mobiliuosius įrenginius nuo neautorizuoto saugumo sistemos išinstaliavimo arba pakeitimo.
o    „Security Audit“ – suplanuoja svarbiausių telefono funkcijų, tokių kaip baterijos įkrovimo lygis, laisva kietojo disko erdvė, vykdomi procesai, „Bluetooth“ ir įrenginio matomumas, nuolatinę priežiūrą.
o    „SMS/MMS Antispam“ – funkcija, atskirianti patikimus kontaktus pagal nustatytus sąrašus arba blokuojanti nežinomus telefono numerius.
o    „Firewall“ – stebi į telefoną ir iš jo siunčiamą informaciją pagal vartotojo sukurtus kriterijus.

Kiti „ESET Mobile Security“ privalumai

o    „Proactive Detection“ – optimizuotas euristinis ESET skenavimo variklis užtikrina apsaugą nuo esamų ir galimų grėsmių (kaip antivirusinė programa).
o    „Quarantine“ – suteikia galimybę arba visiškai ištrinti iškilusias grėsmes, arba jas izoliuoti.
o    „Broad Scanning options“ – skanuoja ir išvalo įrenginio atmintį ir naudojamas atminties korteles. Funkcija leidžia patikrinti atmintį naudojančius procesus. Skenuojami visi bevieliu ryšiu gaunami ir išsiunčiami dokumentai.
o    „Automatic Virus Database Update“ – apsaugo mobiliuosius telefonus nuo naujausių saugumo grėsmių. Vartotojas gali pasirinkti atnaujinimo dažnumą kas dieną, savaitę ar mėnesį.



Šaltinis: nod.lt

Pasirūpink išmaniojo telefono saugumu

Sparčiai populiarėjant išmaniesiems telefonams ir kišeniniams kompiuteriams, tenka jų naudotojams priminti pasirūpinti šių įrenginių saugumu. Į telefonus, kaip ir į kompiuterius, taikosi virusai ir kenkėjiškos programos. Pasitaiko atvejų, kuomet kenkėjiška programa, kurią telefono vartotojas atsisiuntė iš nepatikimo šaltinio, įrenginį slapta naudoja SMS žinučių siuntimui arba skambinimui mokamais numeriais.
Taip pat, pametus ar kitu būdu netekus telefono, kyla pavojus prarasti svarbią informaciją: kontaktus, asmenines žinutes, visą foto ir video medžiagą, sukauptą išmaniajame telefone.
Ką daryti?
ESET saugumo ekspertai pataria ne tik nediegti miglotos kilmės programų, bet ir pasirūpinti saugumo programine įranga, patikimai apginsiančia nuo naujų ir nežinomų grėsmių. ESET buvo pristatyta antivirusinė programa, išmaniesiems telefonams skirtas įrankis „Mobile Security“, kuris ne tik apsaugo nuo kenkėjiškų programų, bet ir padeda išvengti informacijos praradimo telefoną pametus.
Aktyvavus nuotolinio valymo funkciją, ištrinti žinutes, atminties kortelės turinį ir adresų knygelės įrašus galima į pamestą telefoną tiesiog nusiuntus specialią SMS žinutę. Taip pat galima aktyvuoti funkciją, kuri aptikusi telefone nepažįstamą SIM kortelę jos identifikacinius duomenis ir telefono numerį automatiškai išsiunčia nurodytiems gavėjams. Tokiu būdu gaunama informacija apie galimai telefoną radusius ar pasisavinusius asmenis, kuri gali būti naudinga siekiant įrenginį atgauti.
Įrenginiuose su „Windows Mobile“ ir „Symbian“ operacinėmis sistemomis veikianti „ESET Mobile Security“ gali atlikti išmaniojo telefono ar kišeninio kompiuterio auditą ir informuoti, kokios savybės, nustatymai kelia didžiausią pavojų saugumui. Be nuolatinės apsaugos nuo virusų ir kenkėjiškų programų, automatinio atnaujinimo internetu savybių, programoje numatyta galimybė blokuoti nežinomus kontaktus, nurodyti, kurių žmonių skambučiai ir SMS žinutės turėtų būti blokuojamos.
Išmaniųjų telefonų banga neslūgsta. Rinkos tyrimų bendrovės „Gartner“ duomenimis, pirmajame 2010 m. ketvirtyje pasaulyje parduota 27 milijonai išmaniųjų telefonų, daugiau nei pusėje jų veikia „Symbian“ ir „Windows Mobile“ šeimų operacinės sistemos. Pasak ryšio operatorių, išmaniųjų telefonų pardavimai sparčiai auga ir Lietuvoje.
Šaltinis: nod.lt

Mobiliems telefonams apsaugoti – „ESET Mobile Security for Android“

Pasaulinė saugumo sprendimų kūrėja ESET pristatė mobiliesiems telefonams su „Android“ operacine sistema skirtą bandomają saugumo sprendimo „ESET Mobile Security for Android“ versiją. Pažangiu apsaugos sprendimu nuo šiol gali naudotis mobiliųjų telefonų su „Symbian“, „Windows Mobile“ ir „Android“ operacinėmis sistemomis turėtojai.

„Sparčiai populiarėjanti „Android“ operacinė sistema artimoje ateityje siekia tapti mobiliųjų telefonų rinkos lydere. Auga ir telefonuose saugomos informacijos apimtis bei svarba. Jai apsaugoti ir skirta „Mobile Security for Android“, kurios bandomąją versiją galima atsisiųsti nemokamai“, – pasakoja Tomas Parnarauskas, ESET saugumo sprendimams Lietuvoje atstovaujančios bendrovės „NOD Baltic“ vadovas.

Rinkos tyrimų bendrovės „Gartner“ duomenimis, 2010 metais pasaulinėje rinkoje parduota 297 mln. išmaniųjų telefonų – 72 proc. daugiau nei 2009-aisiais. „Android“ operacinė sistema veikė beveik penktadalyje įrenginių. Išplėtus suderinamų operacinių sistemų spektrą „Mobile Security“ antivirusinė programa gali apsaugoti duomenis daugiau nei 60 procentų išmaniųjų telefonų.

„Vartotojų failai, el. pašto laiškai, net nuotraukos – ši informacija neturėtų atsidurti svetimose rankose. „Mobile Security“ padeda užtikrinti saugumą sparčiai kintančiame virtualių grėsmių pasaulyje“, – teigė „ESET Mobile Security“ specialistas Miroslavas Majtazas.

Negalutinėje(beta) „ESET Mobile Security for Android“ versijoje įdiegta neįprasto elgesio stebėjimo sistema, kuri įspėja vartotoją, jei mobilios programos bando atlikti neįprastus veiksmus, paleisti nematomus procesus. Taip pat numatyta nepageidaujamų reklaminių SMS ir MMS žinučių blokavimo funkcija, galimybė uždrausti nepageidaujamus įeinančius ir išeinančius skambučius.

Siekiant apsaugoti nuo vagystės, „ESET Mobile Security“ įdiegta funkcija, leidžianti pasinaudojant vidiniu telefono GPS navigacijos modeliu pavogtam ar pamestam telefonui rasti. Taip pat galima ir nuotoliniu būdu ištrinti asmeninę informaciją – tai padeda telefono vagystės atveju.

Diegti bandomąją „ESET Mobile Security for Android“ versiją rekomenduojama tik patyrusiems vartotojams. Ją galima nemokamai atsisiųsti apsilankius tinklalapyje www.eset.com .



Šaltinis: nod.lt

Atsargiai: Netikra antivirusinė!

Būna ir tokių melagių. Kai pasaulyje yra daugybė gerų, visiems žinomų ir naudingų programų bei antivirusinių, visada atsiranda apsišaukėlių, kurie naudojasi žmonių nežinojimu ar patiklumu. Užeini į kokią svetainę, o ten iššoka mirksintis langas, suokiantis, kad tavo kompiuteryje pilna virusų ir jei nori jais atsikratyti, mielas drauge, spausk čia, taip, spausk ir parsisiųsk mūsų “The_Best_Anti_Virus_2011.exe” ar kaip ją bepavadintų kenkėjiškos programos kūrėjai.
Norime atkreipti jūsų dėmesį, kad visai neseniai atsirado ESET klonas, pasivadinęs “E-set Antivirus 2011″. Draugai, ESET saugumo sprendimų kūrėjai ĮSPĖJA, kad ši programa yra ne ESET sukurta produktas, o dar vienų kenkėjiškų programų kūrėjų niekšingas darbelis.
 
Tikrosios antivirusinės programos “ESET NOD32 Antivirus” vartotojo sąsaja atrodo visiškai kitaip:
 
Būkite atsargūs ir neapsigaukite.
Kas pikčiausia, netikra antivirusinė apsimeta sauganti jūsų kompiuterius, o ją diegiant į kompiuterį parsiunčia įvairių virusų, tarp jų “Win32/Kryptik” ir “Win32/RogueAV”.
Visi, kas netyčia užtaikė ant “E-set Antivirus 2011″, gali ją pašalinti pasinaudodami internete esančiu “ESET Online Scanner”.

Šaltinis: nod.lt

Nuostoliai dėl programišių atakų Lietuvoje – vis dar tabu

Lietuvos verslo vengimas viešinti su įsilaužimais į kompiuterines ir informacines sistemas susijusią informaciją trukdo efektyviai įsilaužimų prevencijai. Saugumo specialistų teigimu, pamatuotas incidentų viešumas galėtų padėti ne tik grėsmių prevencijai, bet ir racionaliam išlaidų informacinių technologijų (IT) ūkiui planavimui.
„Ekspertų skaičiavimais, programišių veikla pasaulio verslui kasmet kainuoja iki 1 trilijono JAV dolerių. Tuo pat metu visiškai neaišku, kokia žalos dalis tenka Lietuvos verslui – net skelbti informaciją apie IT ūkio sutrikimą laikoma gėdinga, klientus ir partnerius atbaidančia praktika. Šį stereotipinį požiūrį būtina keisti – bendrovė, kuri dėl saugumo spragų patyrė problemų ir jas užkamšė yra gerokai patikimesnė, nei ta, kuri bėdų patiria, bet jas nutyli”, – teigia pasaulinei saugumo sprendimų kūrėjai ESET Lietuvoje atstovaujančios bendrovės „NOD Baltic” vadovas Tomas Parnarauskas.

Pasak T. Parnarausko, blogosios praktikos nutylėjimas parankus programišiams – jie gali drąsiai naudoti tą pačią taktiką puldami skirtingas bendroves.
2010 metais Lietuvos elektroninėje erdvėje užfiksuota per 10 tūkstančių incidentų. Daugelis jų susiję su kenkėjiška programine įranka, nepastebimai perimančia kompiuterio valdymą.
 „Tokiu būdu bet kurios įmonės kompiuteriai gali tapti įrankiu nedoriems tikslams pasiekti. Atrodytų – viskas veikia, darbas vyksta, tačiau perėmę kompiuterių procesų valdymą įsilaužėliai galbūt tuo pat metu naudoja jas, pavyzdžiui, nepageidaujamų reklaminių laiškų siuntinėjimui”, – pasakoja T. Parnarauskas.
Anot T. Paranarausko, siekiant užtikrinti verslo informacijos saugumą svarbu jo nuosekliai siekti visose srityse, pradedant darbuotojų švietimu, baigiant patikima saugumo programine įranga (antivirusine programa). Ji turėtų būti ne tik nuolat atnaujinama, bet ir turėtu euristinės analizės modulį, leidžiantį aptikti ir naujas, dar nežinomas grėsmes.



Šaltinis: nod.lt

Kompiuteriniai virusai gali slėptis ir po naujienomis apie Japonijos įvykius

Pasaulinė saugumo sprendimų kūrėja ESET įspėja atsargiau domėtis Japoniją sukrėtusios tragedijos įvykiais. Daugybei žmonių sekant naujausią informaciją apie įvykius šioje šalyje, tuo suskubo pasinaudoti ir kenkėjiškų programų kūrėjai: platinami elektroniniai laiškai su nuorodomis į kenkėjiškas svetaines, kuriami fiktyvių labdaros organizacijų, renkančių paramą Japonijai, tinklalapiai.
„Kas kartą pasaulį sudrebinus vienai ar kitai stichinei nelaimei, ar tai būtų uraganas Katrina ar žemės drebėjimas Haityje, elektroninėje erdvėje greitai atsiranda sukčių, siekiančių pasinaudoti žmonių smalsumu ir noru žinoti, - teigia ESET saugumo sprendimams Lietuvoje atstovaujančios bendrovės „NOD Baltic“ vadovas Tomas Parnarauskas. – Deja, piktadariai nevengia pasisavinti norinčių paaukoti nelaimės ištiktiems skiriamų lėšų ar jų asmeninių duomenų“.
Pasak T. Parnarausko, norint nepatekti į interneto sukčių pinkles reikia atsargiau vertinti įvairiose svetainėse skelbiamą informaciją ir nepasitikėti nežinomomis organizacijomis, siūlančiomis aukoti Japonijai – patariama rinktis tik gerą vardą turinčias labdaros organizacijas. Sekant įvykius vertėtų rinktis tik patikimas, gerai žinomas svetaines. Nereikėtų spausti ant nuorodų, vedančių į abejotinos reputacijos svetaines, kuriose iššokantys langai ragina parsisiųsti įvairias programas ar filmukus su dominančiu turiniu, nes jie gali slėpti virusus, kurie patekę į kompiuterį siunčia į jį dar daugiau kenkėjų.
Toks yra kas mėnesį unikalios grėsmių stebėjimo sistemos „ThreatSense.Net“ duomenimis sudaromo virusų dešimtuko išsiveržėlis „Win32/Autoit“, kovo mėnesį aptiktas 0,83 proc. užkrėstų kompiuterių ir iš trisdešimt antros vietos pakilęs į devintą. Kirminas „Autoit“ plinta per nešiojamas laikmenas ir kenkėjiškas svetaines. Patekęs į kompiuterį, kenkėjas ieško vykdomųjų rinkmenų, jas pakeičia savo kopijomis ir į kompiuterį siunčia kitus kenkėjus ir savo variacijas.
Virusų dešimtuko pirmoje vietoje kovo mėnesį liko virusas „INF/Autorun“, rastas 5,79 proc. užkrėstų kompiuterių. Šis kenkėjas plinta naudodamas mobiliąsias duomenų laikmenas – USB atmintines, atminties korteles. Jose sukuriamas failas „autorun.inf“, kuris „Windows“ šeimos operacinių sistemų aplinkoje automatiškai vykdomas prijungus atmintinę prie kompiuterio, jei kompiuterio naudotojas nuostatose nenurodė to nedaryti. Failą aktyvavus, jis paleidžia viruso programą, o ši užkrečia kompiuterį ir vėliau prie jo jungiamas duomenų laikmenas.
Tuo pačiu principu plinta penktoje vietoje likes virusas „INF/Conficker“ (1,46 proc.) ir aštuntoje vietoje įsitaisęs „Win32/Tifaut.C“ (0,94 proc.), bei dar vienas virusų dešimtuko senbuvis „Win32/Autorun“ (1,02 proc.), pakilęs iš dvidešimt trečios vietos į septintą.
Antroje dešimtuko vietoje liko kirmino tipo virusas „Win32/Conficker“ (4,29 proc.), užkrečiantis kompiuterius naudodamasis „Windows“ šeimos operacinių sistemų spraga. Nors seniai pristatytas ją ištaisantis papildymas, virusas išlieka pavojingas jau ilgą laiką, kurį nelengvai įveikia antivurisinės programos. Trečioje vietoje įsitaisė Trojos arklys „Win32/PSW.OnLineGames“ (2,23 proc.), kuris kėsinasi tik į prisijungimo prie internetinių žaidimų duomenis, vedamus klaviatūros klavišais. Surinktą informaciją „Win32/PSW.OnLineGames“ perduoda įsilaužėliams.
Savo pozicijas kovo mėnesį išlaikė ketvirtoje vietoje buvęs virusas „Win32/Sality“ (1,86 proc.), kuris patekęs į kompiuterį užkrečia EXE ir SCR tipų rinkmenas ir iš registro trina saugumo priemones aktyvuojančius įrašus. Iš dešimtos vietos į šeštą pakilo per nešiojamas laikmenas plintantis kirminas „Win32/Bflient“ (1,05 proc.), kuris gali būti valdomas nuotoliniu būdu.
Dešimtoje vietoje liko šnipinėjanti programa „Win32/Spy.Ursnif.A“ (0,80 proc.), kuri vagia asmeninę informaciją ir ją perduoda programišiams nuotoliniu būdu per „Remote Desktop“ modulį.



Šaltinis: nod.lt

ESET: apsaugoti verslo informaciją – dar paprasčiau

Verslo informacijos saugumą siekiančios užtikrinti bendrovės jau gali įsigyti atnaujintą elektroninio pašto ir tarnybinių stočių saugumo sprendimą „ESET Mail Security Microsoft Exchange Server 4.3”. „Microsoft Exchange Server” naudojančioms įmonėms skirta programa užtikrina efektyvią kasdienės elektroninės korespondencijos ir tinklu perduodamos informacijos saugumą bei yra dar lengviau administruojama.
„Elektroninės korespondencijos ir tarnybinės stoties saugumas – vienas svarbiausių ginklų kovojant su virusų ir kenkėjiškų programų grėsme verslo duomenims. Dėl to itin svarbu užtikrinti, kad pavojingiausi kenkėjai sučiumpami dar tarnybinėse stotyje, nepasiekę gavėjo. Tai tarsi karo laukas – jeigu priekinėje linijoje kariai tvirti, priešininkui sunku nusigauti iki vėliavos”, – pasakoja ESET saugumo sprendimams šalyje atstovaujančios bendrovės „NOD Baltic” vadovas Tomas Parnarauskas.
Anot T. Parnarausko, atnaujinta „ESET Mail Security Microsoft Exchange Server” versija suteikia patikimą elektronioniu paštu perduodamos informacijos apsaugą bet kokio dydžio bendrovei, tuo pat metu minimaliai apkraudama tarnybinę stotį.
„ESET Mail Security for Microsoft Exchange Server” sukurta pasitelkus antivirusinės programos „NOD32 Antivirus 4” naudojamą pažangią grėsmių aptikimo technologiją „ThreatSense”. Ji leidžia efektyviai aptikti ir nukenksminti ne tik jau žinomus, bet ir visiškai naujus virusus bei kenkėjiškas programas. Be to, nauja programos versija sparčiai aptinka užkrėstus tarnybinės stoties failus.
„Mūsų tikslas – nuolatinis tobulėjimas. Sustiprinome kovos su nepageidaujama informacija pajėgas ir verslo vartotojui siūlome lengvai administruojamą produktą. „ESET Mail Security for Microsoft Exchange Server 4.3” įmonės kompiuterius apsaugo minimaliomis sąnaudomis”, – sako technologijų vadovas Pavelas Luka.
„ESET Mail Security Microsoft Exchange Server 4.3” paprasta administruoti. Naujoje programos versijoje įdiegta informacinių technologijų ūkio priežiūrą supaprastinanti galimybė sujungti dvi ar daugiau licencijų, turinčių tą patį vartotojo vardą.
„Mail Security for Microsoft Exghange Server” jau naudojančios įmonės programinę įrangą gali atnaujinti nemokamai.



Šaltinis: nod.lt

Nostalgija gumai “Love is…”

Man patinka kioskeliai. Vaikystėje prilipdavome prie stiklo ir išsižioję rinkdavomės, kurį saldainį ar ledinuką pirkti. Skaičiuodavome centus ir leisdavome juos tiems skanėstams. Tos moteriškės, sėdinčios kioskelyje atrodydavo visagalės ir paslaptingos. Tik jos žinojo, kad mes pirksime gumą “Love is…”, kad godžiai rinksimės dar vieną “Chupa-Chups” ar maišelį saulėgrąžų. Niekučiai ir saldainiai - kol esi mažas, jie yra didžiausias turtas.

Užaugome. Senuosius kioskelius iškeitėme į spaudos kioskus, kuriuose dažnai perkame viešojo transporto talonėlius. Ar dar kas atsimena, kad Vilniuje buvo skirtingi autobusų ir troleibusų talonėliai? Per dešimtmetį viskas pasikeitė: dabar spaudos kioske gali nusipirkti laikraštį, išsiųsti atvirutę tetai, papildyti telefono sąskaitą, apmokėti komunalinius mokesčius, išgerti puodelį karštos kavos ir net nusipirkti higienos reikmenų. Atrodo, rasi kioskuose viską - čia leidinių meka, kurioje galima nusipirkti visko nenumatytiems gyvenimo atvejams. Ir gumos, žinoma, tik nebėra tos rožinės mūsų pamėgtosios “Love is…”…

Pavasarį pradedame geromis žiniomis - nuo kovo 1 d. visuose “Lietuvos spauda” kioskuose ir “R-kiosk” parduotuvėse rinkdamiesi kasdieninius pirkinius, kaip mėgstamą žurnalą ar glaistytų sausainių, galite įsigyti ESET antivirusinę. Mieloji kasininkė, kuri kiekvieną mėnesį papildo jūsų nuolatinį bilietą, galės jums atspausdinti čekį su ESET licencijos kodu. Paprasta, ar ne?

Galite rinktis iš “ESET NOD32 Antivirus 4″ arba “ESET Smart Security 4″. “Lietuvos spauda” kioskuose galima įsigyti 3 mėn. licenciją dviem kompiuteriams ir 1 metų licencijas 2, 3 arba 5 kompiuteriams, taip pat atnaujinimo licencijas metams. ESET antivirusinių ieškokite visuose 274 „Lietuvos spauda“ kioskuose ir 29 „R-kiosk“ parduotuvėse visoje Lietuvoje. O jei dar esate neapsisprendę kokią antivirusinę programą norite naudoti, pasinaudokite bandyminėmis ESET programomis, kurios galios vieną mėnesį. Nemokama antivirusinė programa parsisiunčiama iš tinklalapio www.nod.lt.

Tikiuosi, kad apsaugos savo kompiuteriui įsigijimas taps tokiu paprastu reiškiniu, kaip nusipirkti vienkartinių nosinaičių bėgančiai nosiai ar tos pačios gumos. Gaila, nerandu tos mūsų “Love is…” Gal kas matėte, kur jos nusipirkti? :)

Šaltinis: www.nod.lt/

„Computer Bild Lietuva“ skaitytojai: ESET saugumo sprendimai - geriausi

Pasaulinės saugumo sprendimų kūrėjos ESET programa „NOD32 Antivirus“ – geriausia kompiuterio apsaugos priemonė, t.y. antivirusinė programa. Informacinių technologijų naujienų ir aktualijų žurnalo „Computer Bild Lietuva“ vykdytuose rinkimuose „Auksinis kompiuteris 2010” balsavę skaitytojai „ESET NOD32 Antivirus“ išrinko geriausia kompiuterio apsaugos programų kategorijoje.
Keturis mėnesius trukusiuose rinkimuose buvo atiduota daugiau nei 33 tūkstančiai balsų. „Computer Bild Lietuva“ skaitytojai rinko geriausius 2010 metų kompiuterių įrangos gamintojus, interneto svetaines ir paslaugų tiekėjus.
„Žurnalo skaitytojų, o tuo pačiu – ir mūsų klientų įvertinimas labai svarbus. Besidomintieji technologijomis įvertino ESET siūlomas visapusės apsaugos galimybes, kurios užkerta kelią ne tik jau žinomiems pavojams, bet ir visiškai naujoms grėsmėms,“ - sako ESET saugumo sprendimams šalyje atstovaujančios bendrovės „NOD Baltic“ vadovas Tomas Parnarauskas.
Pasak T. Parnarausko, naudotojų lūkesčių turėtų nenuvilti ir šiais metais pasirodysiančios naujos „ESET NOD32 Antivirus” bei „ESET Smart Security” versijos.
„Computer Bild Lietuva“ skaitytojai skirti savo balsą jų manymų geriausiems produktams ir sprendimams galėjo apsilankę žurnalo tinklalapyje.
„Tokio tipo, plačiosios auditorijos pasirinkimą ir nuomonę, atspindinčių rinkimų rezultatai itin vertinami visame pasaulyje. Būtent vadinamasis „liaudies balsas“ yra puikus lakmuso lapelis, gamintojams ir paslaugų tiekėjams parodantis rinkos situaciją, visuomenės poziciją produkcijos atžvilgiu“, - pasakoja „Computer Bild Lietuva“ vyriausias redaktorius Audrius Radzevičius.
„Auksinio kompiuterio“ rinkimai Lietuvoje organizuojami ketvirtą kartą. Iniciatyvą planuojama tęsti ir 2011 metais.



Šaltinis: www.nod.lt

Nauji virusai įsisuko į “Facebook”

ESET saugumo ekspertai praneša, kad pastarąsias savaites socialiniame tinklalapyje “Facebook” siaučia naujos grėsmės. Gausybė kirminų, tarp kurių “Win32/Yimfoca.AA” ir “Win32/Fbphotofake”, atakuoja “Facebook” vartotojus.

Kirminas Yimfoca jau užfiksuotas tarp ThreatSense.Net virusų dešimtuko daugelyje Europos šalių, tad kitą mėnesį skaičiuodami vasario mėnesio grėsmes greičiausiai tarp populiariausių virusų rasime ir šį naujoką.

Yimfoca atakuoja “Facebook” pokalbių programėlę, o kirminas Fbphotofake plinta kaip spam’as per “Facebook” žinutes.

ESET saugumo ekspertai tikina, kad Yimfoca gali būti valdomas nuotoliniu būdu, taip suteikdamas kenkėjo kūrėjams galimybę pasinaudoti užkrėsto kompiuterio duomenimis. Taip pat kirminas gali plisti per kitas pokalbių programas - Skype, MSN, Yahoo Messenger ir kitas. Yimfoca - tikras šlykštukas, nes sugeba platinti ir kitas kenkėjiškas programas - įdiegti netikrą antivirusinę programą, pakeisti saugumo nustatymus kompiuteryje ar išjungti “Windows” ugniasienę.

Tuo tarpu kirminas Fbphotofake platina elektronines šiukšles - spam’ą. “Facebook” vartotojams patariama būti atsargiems ir neatidarinėti įtartinų bei nežinomų jiems atsiųstų failų, taip pat nespausti ant įtartinų nuorodų.

 

Pokalbių programėlių virusas - Yimfoca:

“Facebook” kirminas Fbphotofake:

ESET atstovai perspėja, kad kenkėjiškas žinutes “Facebook” platina įvairūs sukčiai iš Nigerijos, tad socialinio tinklo naudotojai turėtų atsargiau vertinti, iš ko jie gauna žinutes, ar jų turinyje nėra kenkėjiškų nuorodų.

Nauji kenkėjai sparčiai plinta dėl “Facebook” kultūros, kuri propaguoja dalinimąsi nuorodomis, bendravimą pokalbių programėlėse, suteikia galimybę dalintis ne tik vaizdo filmukais ar nuotraukomis, bet ir elektroninėmis šiukšlėmis - spam’u. Nesilaikant jokių saugumo taisyklių galima į savo kompiuterį prisisiųsti kenkėjiškų programų. Būtent to ir siekia tokių virusų kūrėjai. Jei naudojatės nemokama antivirusine programa, ją naudokitės atsargiai, kartais šios programos būna nepatikimos.

Būkite atsargūs!

Šaltinis: www.nod.lt

Kaip atpažinti sukčių?

Sukčius - kaip teigia kalbininkai, tai toks žmogus, kuris suka, sukčiauja, apgaudinėja. Vienu žodžiu, tikrai nemalonus tipas. Gatvėje sutikę tokį suktą žmogelį, iškart kratomės jo siūlomo “auksinio” laikrodžio ar nerealaus draudimo už pomirtinį gyvenimą. Tai kodėl mes jų nepažįstame, kai atsiunčia mums el.laišką ar užkalbina interneto svetainėje?

Štai šviežias mūsų kolegų pavyzdys, kaip gudrauja sukčiai, siųsdami apgaulingus laiškus. Ir pateikiame komentarus, kaip atpažinti tuos niekšelius. Taigi gauname laišką, kuriame mūsų prašoma pateikti savo prisijungimo duomenis, antraip mūsų Windows Live profilis svetainėje bus panaikintas. Ką darom?

Nagrinėjam gautą laišką nuo viršaus iki apačios. Siuntėjo adresas atrodo rimtai - ir vis dėlto, kodėl siuntėjas yra anetadianemims@hotmail.com, kai laiške pasirašinėja Dick Craddock? Jau kabliukas, dedame minusą. Gavėjo adresas irgi atrodo rimtai, gerai padirbėta, sveikiname.

Skaitome laiško turinį:





Sukčiai prašo vartotojo vardo, slaptažodžio, gimimo datos ir šalies. Ei, kad ir kas tai bebūtų - “Hotmail”, “Live”, “Yahoo”, “Google”, “MySpace”, “Twitter”, “PayPal”, “eBay” ar kitos svetainės - niekas neprašo atsiųsti el.laiško su savo prisijungimo duomenimis. Ir tikrai neverta klausyti tokių raginimų ar siūlymų spausti nuorodos el.laiške, kad prisijungtumėte prie savo profilio.

Kas linksmiausia - sukčiai prašo vartotojo vardo. Jei jie nusprendė uždaryti Jūsų profilį, tai jie tikriausiai žino Jūsų vartotojo vardą, nemanote? O slaptažodžio prašo tik vagys ir… idiotai. Net jei jie įdeda “savo” nuotrauką į laišką - tai suteikia profesionalumo, asmeniškumo, bet ar tikrai tikite kad pats Dick Craddock, tikrasis “Windows Live Hotmail” programos grupės vadovas, siųs Jums laišką, prašydamas prisijungimo duomenų prie profilio?

Neužkibkite ant kabliuko! Vis gi jei pakliuvote į sukčių nagus, neskubėkite vesti į internetinius paieškos variklius žodžių: nemokamos antivirusinės programos parsisiųsti, kur kas patikimesnės yra legalios programos. Juolab, kad šiais laikais lyginant kainos ir gaunamos kokybės santyki jos tampa įperkamos ir paprastam Lietuviui.

Šaltinis: nod.lt

Kenkėjiškų programų kūrėjai naudojasi žmonių abejingumu

Kompiuterių saugumo ekspertai tvirtina, kad vienas svarbiausių veiksnių, įtakojančių kenkėjiškų programų ir virusų plitimą, yra kompiuterių naudotojų abejingumas savo duomenų saugumui ir antivirusinės programos nenaudojimas.
„Žmonių abejingumas saugumui yra didelis privalumas programišiams, kuriantiems virusus ir kenkėjiškas programas. Pažengę kompiuterių naudotojai, kurie rūpinasi saugumo priemonėmis – naudoja antivirusinę programą, domisi grėsmių tendencijomis ir laikosi saugaus naršymo internete taisyklių – gerokai rečiau patenka į kenkėjų pinkles. Tačiau mažiau patirties turintys kompiuterių naudotojai klaidingai nusprendžia, kad įmonių saugumui grasinantys kenkėjai nekelia jokios grėsmės jiems patiems ir atlaidžiau žiūri į savo duomenų saugumą,“ – kalba pasaulinės saugumo sprendimų kūrėjos ESET sprendimams Lietuvoje atstovaujančios bendrovės „NOD Baltic“ vadovas Tomas Parnarauskas.
Pasak T. Parnarausko, be pastaruoju metu populiarėjančių industrinių virusų gerokai didesnę grėsmę namų vartotojams kelia paprastesni kenkėjai. Didžioji dalis kenkėjų yra orientuoti į „lengvų pinigų“ sritį – gerokai lengviau pavogti namų vartotojų duomenis, apkrėsti jų kompiuterius ir nešiojamas duomenų laikmenas virusais, nei laužtis į didesnes ir labiau saugomas institucijas.
Populiariausias tarp kenkėjų sausio mėnesį buvo praėjusiais metais pirmųjų pozicijų neužleidęs kirminas „Win32/Conficker“ (5,38%). Nuolat atsinaujinantis „Conficker“ kuria savo modifikacijas, kurios be vargo patenka į neapsaugotus kompiuterius, pasinaudojusios „Windows“ šeimos operacinių sistemų spraga. Nors seniai pristatytas ją ištaisantis papildymas, „Conficker“ modifikacijos nesunkiai prasilaužia į neatnaujintą ar nelegalią operacinę sistemą.
Antroje vietoje liko per USB atmintines, skaitmeninių fotoaparatų ir kitų išorinių įrenginių laikmenas plintantis virusas „INF/Autorun“ (5,30%). Prijungus užkrėstą laikmeną prie kompiuterio, kenkėjiška programa aktyvuojasi automatiškai pasileidus funkcijai „autorun.inf“, tad geriausias būdas išvengti viruso „INF/Autorun“ – išjungti automatiško pasileidimo funkciją.
Trojos arklio tipo virusas „Win32/PSW.OnLineGames“ sausio mėnesį aptiktas 2,17% kompiuterių ir liko trečioje vietoje. Šis virusas kėsinasi tik į prisijungimo prie internetinių žaidimų duomenis, vedamus klaviatūros klavišais. Surinktą informaciją „Win32/PSW.OnLineGames“ perduoda įsilaužėliams.
Ketvirtoje vietoje likęs „Win32/Sality“ (1,82%) patekęs į kompiuterį užkrečia EXE ir SCR tipų rinkmenas ir iš registro trina saugumo priemones aktyvuojančius įrašus. Viruso „Conficker“ atmaina „INF/Conficker“ (1,39%) sausio mėnesį buvo penktas – šis kenkėjas plinta per nešiojamas duomenų laikmenas, pasileidus funkcijai „autorun.inf“.
Šeštoje ir septintoje vietoje – kenkėjai „Win32/Bflient.K“ (1,19%) ir „Win32/Tifaut.C“ (1,09%), plintantys per nešiojamas duomenų laikmenas. Aštuntoje sausio mėnesio grėsmių sąrašo vietoje liko „HTML/Scrinject.B“ (0,84%) – kodas, nukreipiantis tinklalapių lankytojus į kenkėjiškas svetaines.
Devintoje vietoje sausį buvo šnipinėjanti programa „Win32/Spy.Ursnif.A“ (0,83%), kuri vagia asmeninę informaciją ir ją perduoda programišiams nuotoliniu būdu per „Remote Desktop“ modulį. Į dešimtą vietą nukrito trojos arklys „Java/TrojanDownloader.Agent.NCA“, aptiktas 0,76% apkrėstų kompiuterių, siunčiantis iš interneto kenkėjiškas programas į kompiuterį. Dažniausiai kenkėjas pradeda veikti, vartotojui apsilankius kenkėjiškoje svetainėje.

Pavojingiausių sausio mėnesio virusų dešimtukas:
 

Šaltinis: nod.lt

Laimingas bilietas, arba “Skambutis!!!”

Nežiūriu “Tele Loto”, visus bilietus tikrinu internete. Kartais perku - tikiuosi laimėti. Kartais pamirštu nusipirkti - noras laimėti nė kiek nemažėja. Kaip tame anekdote, kur žmogelis kasdien meldėsi visiems šventiesiems, kad laimėtų milijoną, bet bilieto nepirkdavo. Ir vis tiek aš laimėjau!
Esu iš tų, kurie atsimena Sigučio Jačėno garsų “Skambutis!!!”. Tai visada keldavo šypsnį. O kartą, pritrūkus tik vieno langelio - kartėlį. Kai parduotuvėje - nesvarbu, dideliame prekybos centre ar mažoje kaimo krautuvėlėje - nuskamba visiems gerai pažįstama “Perlo” terminalo melodija, visi atsisuka į tą laimingąjį. Net jei laimėtas prizas tėra keturi litai už užbrauktus kampus. Noras laimėti užkrečia.
Šiandien loterijos “Perlas” terminaluose galima ne tik pirkti loterijos bilietus, bet ir apmokėti įvairias sąskaitas. Patogu vienok - jei laimėčiau milijoną, iškart sumokėčiau už elektrą ir šildymą mažiausiai penkeriems metams į priekį. O dar “Perlo” terminale galima įsigyti antivirusinės programos ESET licenciją.
Lengviau nebūna! Pasirenki norimą ESET antivirusinę - “NOD32 Antivirus” arba “Smart Security” - terminalas atspausdina kvitą su prisijungimo kodais, kuriuos suvedi į pateiktą nuorodą ir parsisiunti antivirusinę programą į savo kompiuterį. Įsidiegi. Ramu - esi saugus, laimingas. Ko gi ne laimingas bilietas?
Sakau, kad laimėjau. Kiek žmogui iki laimės tetrūksta… Kad dirbant su kompiuteriu, naršant internete, antivirusinė programa veiktų nepastebimai, nemėtytų iššokančių langų (ir negąsdintų garsiais pypsėjimais!), nelėtintų kompiuterio darbo. Kad visi mano duomenys - tekstai, moksliniai darbai, nuotraukos iš močiutės jubiliejaus ir draugės vestuvių - būtų saugūs. Kad nesutikčiau kenkėjiškų programų ir virusų, kurie kaip maži troliai krečia piktas išdaigas ir kelia galvos skausmą, kai reikia visas piktadarystes išvalyti.
Naudodami ESET, galite būti ramūs - nemokama antivirusinė programa veikia patikimai ir nepastebimai. Žmonės kalba, kad naudojant šią antivirusinę, susidaro įspūdis, kad nusipirkai naują kompiuterį - jis veikia sparčiau, nes ESET nereikalauja didelių operacinės sistemos resursų, nelėtina kompiuterio darbo. Apetitas mažas, o pajėgumas stulbinantis - ESET antivirusinės programos remiasi pažangia euristine ThreatSense technologija, kuri aptinka žinomus ir naujus virusus, Trojos arklius, reklamos ir šnipinėjimo programas, bei kitus virtualius kenkėjus. Negana to, jomis lengva naudotis net paprastam žmogui.
Toks vat tas bilietas į sėkmę :) Ar nusipirkai? Aš jau.
Šaltinis: www.nod.lt

Atsargiai - virusas!

Taip, dabar panikuojam, klykiam mosikuodami rankomis virš galvos ir skelbiam visuotinę evakuaciją. Prieš kelias minutes į mano elektroninio pašto dėžutę įkrito laiškas, kurio pavadinimas traukia akį - “FW: Svarbu. Pranesimas”.
Kas nutiko?
O laiške didelėm raidėm parašyta:
Virusas! Neatidarykite jokio laiško pavadinimu *Kvietimas*, nesvarbu, kieno būtų jis atsiųstas. Atidarius, jis sunaikina kietąjį diską. Pats pavojingiausias virusas (Olympia-Fackel), apie kurį praneša CNN.

Persiusk šią žinutę visiems tavo e-pašto adresatams!
Sėdžiu, pakaušį krapštau. Šypsausi. Laiške palikti visi iki manęs buvę persiuntimai. Suskaičiuoju net 71 adresatą. Jei visi jie sąžiningai paklus laiško nurodymui persiųsti žinutę visiems savo kontaktams - gausime dar daugiau žmonių, o jei ir jie siųs… Na, geometrine progresija laiškas išplis beveik visur.
Žinote, mieli draugai, kas čia? Ogi eilinis virusas apgavikas (angl. Hoax), apie kurį pasakojome dar vasarą. Virusas yra ne laiške minimas Olympia-Fackel (beje, labai geras pavadinimas, laiškai keliauja kaip olimpinis fakelas iš rankų į rankas), o pats laiškas.
Elektroniniai laiškai, įspėjantys apie virusus, raginantys neatidaryti tam tikrų laiškų ir raginantys platinti žinią toliau - tai virusai apgavikai. Žmogus, gavęs tokį laišką, jį pasiunčia visiems savo draugams, tarsi darydamas paslaugą, nors iš tikrųjų sėdamas nereikalingą paniką.  Galima sakyti, kad šis virusas skirtas ne kompiuteriams apkrėsti, o patiems interneto vartotojams. Tai paprasčiausiai gaišina jūsų laiką ir verčia sutelkti dėmesį į nereikšmingus dalykus.
Žinoma, tarp visų laiškų apgavikų pasitaiko ir rimtų pranešimų apie tikrus virusus, tačiau, jei jūsų antivirusinė programa gerai atlieka savo darbą, laikotės saugaus darbo internete taisyklių, tokie laiškai neturėtų gąsdinti. Kita vertus net ir melagingi įspėjimai ragina būti atsargiems. Na, o per didelis atsargumas dar niekam nepakenkė :)
Geros dienos!
Straipsnio šaltinis www.nod.lt

Daugiausia kibernetinių atakų pernai sulaukė didžiosios korporacijos ir socialiniai tinklai

2010 metais didžiausią grėsmę elektroninėje erdvėje kėlė prieš didžiąsias verslo korporacijas bei socialinių tinklų vartotojus nukreiptos kibernetinių nusikaltėlių atakos. Verslo įmonėms daugiausia nuostolių atnešė kibernetinių piratų įsilaužimai siekiant pavogti konfidencialią informaciją bei svarbių sistemų darbo sutrikdymas. Tuo tarpu privatūs vartotojai dažniausiai nukentėjo įkliuvę į nuotoliniu būdu valdomų tinklų „botnet“ apgavystes socialinėje erdvėje.
„Praėjusiais metais didelę ekonominę žalą sukėlusios atakos įtikino net didžiausius skeptikus, jog kibernetinių piratų grėsmė nėra atsitiktinė. Neabejoju, jog jos šiais metais tęsis ir taps dar pavojingesnės. Tai turėtų paskatinti ir įmones, ir privačius vartotojus atidžiau rūpintis kompiuterių apsauga“, – sako ESET saugumo sprendimams šalyje atstovaujančios bendrovės „NOD Baltic“ vadovas Tomas Parnarauskas.
Anot T. Parnarausko, didžiosios kompanijos yra itin pelningi taikiniai. Tai puikiai įrodė ir bene garsiausias praėjusių metų išpuolis – „Aurora“ ataka, kurios metu iš daugiau kaip šimto didžiųjų kompanijų buvo pavogti prisijungimo slaptažodžiai ir konfidenciali informacija. „Google“, „Adobe Systems“, „Yahoo Symantec“ – tai tik kelios nuostolių patyrusios įmonės, kurių programinių įrangų ar interneto naršyklių saugumo spragomis pasinaudoję nusikaltėliai įvykdė itin taikliai suplanuotas atakas“, - teigia „NOD Baltic“ įmonės vadovas.  
Didžiausių nuostolių privatiems vartotojams praėjusiais metais atnešė besiplečiantys „botnet“ tinklai. Vienas iš pavojingiausių „botnet“ virusų buvo „Koobface“ – plisdamas socialiniuose tinkluose ir per pranešimų siuntimo programas šis virusas viliojo intriguojančiomis nuorodomis, pvz., „pažiūrėk, koks tu juokingas šiame vaizdo įraše“. Paspaudus šią nuorodą, vartotojas nukreipiamas į tinklalapį su netikra antivirusine programa, reikalaujančia apmokėjimo už kenkėjiškų programų pašalinimą.
Pasaulinė saugumo sprendimų kūrėja ESET 2010 metais fiksavo ir itin didelį virusų bei kenkėjiškų programų aktyvumą. Remiantis unikalios grėsmių stebėjimo sistemos „ThreatSense.Net“ duomenimis, praėjusiais metais aktyviausios buvo kirmino „Conficker“ atakos. Nuolat atsinaujinantis „Conficker“ kuria savo modifikacijas, kurios be vargo patenka į neapsaugotus kompiuterius, pasinaudojusios „Windows“ šeimos operacinių sistemų spragomis.
Antrąją vietą pagal užkrėstų kompiuterių skaičių užima virusas „INF/ Autorun“, plintantis per USB atmintines, skaitmeninių fotoaparatų ir kitų išorinių įrenginių laikmenas. Lyderių trejete išliko virusas „Win32/PSW.OnLineGames“, renkantis užkrėstame kompiuteryje saugomą informaciją bei internetinių žaidimų duomenis ir siunčiantis ją savo kūrėjams.
Ketvirtas pagal pavojingumą virusas 2010 metais „Win32/Agent“ pateko į kompiuterius besilankant užkrėstose internetinėse svetainėse ar per mobiliąsias laikmenas. Viruso kūrėjai, vogdami prisijungimo prie svetainių duomenis, ten integravo dalį kenksmingo kodo, taip leisdami virusui plisti. Penktojoje vietoje atsidūręs „Win32/Sality“ kompiuteryje „apsimesdavo“ foniniu režimu dirbančiu procesu ir iš registro ištrindavo saugumo priemones aktyvuojančius įrašus.
Šeštojoje ir septintojoje vietoje atsidūrė viruso „Conficker“ atmaina „INF/Conficker“ ir kenkėjiška programa „Win32/Tifaut.C“. Abu kenkėjai plito per mobiliąsias duomenų laikmenas, kurias naudodami vartotojai dažnai nepasirūpino net minimalia apsauga.
Aštuntojoje 2010 m. grėsmių sąrašo vietoje liko tinklalapių lankytojus į virusus įrašančias svetaines nukreipiantis kodas „HTML/ScrInject.B”. Devintoje vietoje – „Win32/Spy.Ursnif.A“ (0,81 proc.) šnipinėjanti programa, kuri vagia asmeninę informaciją ir pasinaudodama „Remote Desktop“ nuotolinio aptarnavimo moduliu siunčia ją savo kūrėjams. Paskutinysis pavojingiausių kenkėjų dešimtuke „Win32/Qhost“ naudojosi „Windows“ spragomis, kad įsirašytų į operacinės sistemos katalogą ir savo kūrėjams perleistų užkrėsto kompiuterio valdymą ir prieigą prie vartotojo duomenų.
Pavojingiausių 2010 m. virusų dešimtukas:

Straipsnio šaltinis www.nod.lt

Nemokama antivirusinė

Mūsų geri draugai iš žurnalo “Computer Bild Lietuva” redakcijos praėjusią savaitę savo lankytojų klausė, ar jie yra mokėję už programinę įrangą. Savaitę svetainėje vykusi apklausa savo rezultatais labai nenustebino. 84 balsavusieji patikino, kad yra mokėję už programinę įrangą, 86 - nėra to darę, o 56 balsavusieji pasirinko trečiąjį atsakymo variantą - yra mokėję tik už tą programinę įrangą, kurią gavo pirkdami kompiuterį.
Nemanau, kad tokie apklausos rezultatai rodo, kad Lietuvoje itin klesti nelegalios programinės įrangos naudojimas ar piratavimas - juk tiek daug nemokamų programų šiuo metu galima pasirinkti. Ir vis dėlto tai, kad 37 proc. balsavusiųjų mokėjo už programinę įrangą, glosto širdį. Tikrai nėra taip blogai.
Štai kolegos iš Izraelio neseniai vykusioje konferencijoje su mumis pasidalino savo tyrimo duomenimis: 95 proc. apklaustų namų vartotojų naudoja antivirusines programas, iš jų 34 proc. renkasi nemokamas antivirusines, 31 proc. - naudoja tas, kurias jiems duoda IT administratoriai, ir tik vargani 7 proc. prisipažino naudojantys nelegalias antivirusines programas. Tokia situacija ten, Izraelyje.
Kaip pas mus? Sunku spręsti. Ir vis dėlto mes puikiai matome, kad tokie pasiūlymai, kaip išbandyti antivirusinę nemokamai ar nemokamos antivirusinės programos parsisiųsti, yra labai laukiami ir graibstomi. O juk išties - kam naudoti nelegalią antivirusinę, jei galima bent kelis mėnesius išbandyti patikimą programą? O po to - galbūt nusipirkti. Laimėti. Ar gauti dovanų nuo Kalėdų senelio.

Nemokama antivirusinė

Mūsų geri draugai iš žurnalo “Computer Bild Lietuva” redakcijos praėjusią savaitę savo lankytojų klausė, ar jie yra mokėję už programinę įrangą. Savaitę svetainėje vykusi apklausa savo rezultatais labai nenustebino. 84 balsavusieji patikino, kad yra mokėję už programinę įrangą, 86 - nėra to darę, o 56 balsavusieji pasirinko trečiąjį atsakymo variantą - yra mokėję tik už tą programinę įrangą, kurią gavo pirkdami kompiuterį.
Nemanau, kad tokie apklausos rezultatai rodo, kad Lietuvoje itin klesti nelegalios programinės įrangos naudojimas ar piratavimas - juk tiek daug nemokamų programų šiuo metu galima pasirinkti. Ir vis dėlto tai, kad 37 proc. balsavusiųjų mokėjo už programinę įrangą, glosto širdį. Tikrai nėra taip blogai.
Štai kolegos iš Izraelio neseniai vykusioje konferencijoje su mumis pasidalino savo tyrimo duomenimis: 95 proc. apklaustų namų vartotojų naudoja antivirusines programas, iš jų 34 proc. renkasi nemokamas antivirusines, 31 proc. - naudoja tas, kurias jiems duoda IT administratoriai, ir tik vargani 7 proc. prisipažino naudojantys nelegalias antivirusines programas. Tokia situacija ten, Izraelyje.
Kaip pas mus? Sunku spręsti. Ir vis dėlto mes puikiai matome, kad tokie pasiūlymai, kaip išbandyti antivirusinę nemokamai ar nemokamos antivirusinės programos parsisiųsti, yra labai laukiami ir graibstomi. O juk išties - kam naudoti nelegalią antivirusinę, jei galima bent kelis mėnesius išbandyti patikimą programą? O po to - galbūt nusipirkti. Laimėti. Ar gauti dovanų nuo Kalėdų senelio.

2011-aisiais programišiai taikysis į socialinių tinklalapių naudotojus

Kompiuterių saugumo ekspertai prognozuoja, kad 2011 metais daugės pasikėsinimų į asmeninę „Facebook“ ir kitų virtualių bendruomenių naudotojų informaciją. Su veiksmais, kuriais siekiama išvilioti jautrią informaciją kitąmet dažniau susidurs „Twitter“, „LinkedIn“ ir kitų socialinių tinklalapių mėgėjai.
„Po plataus masto sukčių išpuolių „Facebook“ ėmėsi veiksmų, kurie kelio piktavaliams visiškai neužkirto, tačiau padidino informacijos išviliojimo kaštus. Asmeninius duomenis vagiančiųjų tikslas – materiali nauda, tad apribojimai skatina juos ieškoti aukų kituose populiariuose socialiniuose tinklalapiuose“, - pastebi pasaulinės saugumo sprendimų kūrėjos ESET sprendimams Lietuvoje atstovaujančios bendrovės „NOD Baltic“ vadovas Tomas Parnarauskas.
Pasak T. Parnarausko, galima laukti ir socialinės inžinerijos atgimimo. Taip vadinami veiksmai, kuomet piktavaliai siekdami išvilioti asmeninę kompiuterių naudotojų informaciją apsimeta valstybės, finansų institucijų atstovais, pažįstamais žmonėmis, siunčia į oficialius panašius el. pašto laiškus, kurie nukreipia į virusais kompiuterį užkrečiančius tinklalapius. Išgauti asmens duomenys, el. pašto adresai, mokėjimo kortelių informacija vėliau parduodama. Ši apgavysčių technika naudojama jau keletą dešimtmečių, tačiau 2011-aisiais ji turėtų aktyviai plisti naujų bendravimo internetu priemonių aplinkoje – ne tik socialiniuose tinklalapiuose, bet ir pokalbių programose.
Tikėtinas ir į mobiliuosius telefonus besitaikančių virusų bei kenkėjiškų programų kiekio augimas. Tačiau didelio pavojaus tai nekels – išmaniųjų telefonų rinkoje pirmaujančios bendrovės jiems skirtas programas leidžia platinti tik po kruopštaus patikrinimo. Menkai tikėtina, kad savarankiškai platinamos kenkėjiškos programos plačiai paplistų.
2011 metais laukiama ir užkrėstų kompiuterių, vadinamųjų zombių, tinklų plėtros. Kompiuteris tampa zombiu kuomet yra infekuojamas nepastebimai dirbančiu virusu, perleidžiančiu sistemos valdymą programišiams. Kompiuterio naudotojui nežinant, tokia sistema gali būti panaudota organizuotoms plataus masto atakoms. ESET ekspertai pastebi, kad vis dažniau aptinkant ir išardant didžiausius kompiuterių zombių tinklus daugėja įsilaužėlių, kurie naudoja kelis ar keliolika mažesnių, sunkiau aptinkamų kompiuterių zombių tinklų.
Kitais metais taip pat laukiama pasirodant ir naujų kelias skirtingas operacines sistemas gebančių užkrėsti virusų, panašių į jau aptiktus „Boonana“ ir „Koobface“. Tikėtina, kad jie plis per JAVA ir kitas universalias programines platformas. Gali pasirodyti ir 2010 m. aptikto pirmojo viruso, kuris puola pramonės įrengimų valdymo sistemas „Win32/Stuxnet” įpėdinių.



Daugėjant virusų ir vis labiau norint apsaugoti savo asmeninę informaciją ir privatumą, be abejo labai išpopuliarės įvairios antivirusinės programos. Tikėtina, kad ypač didelis dėmesys išaugs nemokamoms antivirusinėms programoms.